BNS

Dzūkijoje iš Stėgalių stumbryno į laisvę paleidžiant 16 stumbrų nuo trečiadienio bus uždaromas eismas iki Lynažerio-Marcinkonių sankryžos, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Eismo draudimas galios iki lapkričio 8 dienos, kad išeinantys iš aptvaro stumbrai nebūtų trikdomi ir ramiai prisitaikytų prie naujų pasikeitusių sąlygų.

Paleisti stumbrus į laisvę nuspręsta siekiant gerinti šių gyvūnų sveikatą ir išskaidyti didelę bandą, darančią žalą žemės ūkiui. Į Dzūkiją, kurioje vyrauja dideli miškų masyvai, laukiniai gyvūnai prieš tai buvo perkelti iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų.

Tarnybos teigimu, dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta kraujomaiša, dėl to stipriai suprastėjusi gyvūnų sveikatos būklė, atsparumas ligoms.

Kaip skelbiama, paleistų stumbrų judėjimas bus stebimas naudojant GPS siųstuvus, uždėtus trims stumbrams.

Dvi savaites vartai į aptvarus, iš kurių išėjo gyvūnai, bus atviri. Kad stumbrai nenuklystų toli nuo Stėgalių stumbryno, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija visą žiemą organizuos jų papildomą šėrimą šalia stumbryno.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų, vietos gyventojų prašoma Stumbryno aplinkoje netriukšmauti ir nevedžioti šunų, nes triukšmas gali išgąsdinti gyvūnus ir sukelti stresą.

Tarnyba pabrėžia, kad stumbrai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai ir jo nebaidyti, palaukti kol nueis savais keliais.

Jei stumbras priartėja labai arti ar užsuka į kiemą, raginama elgtis ramiai, luktelti, kol pats nueis. Šie iš pažiūros galingi gyvūnai yra gana baikštūs, tad tikimybė pamatyti juos laisvėje yra maža.

Anot tarnybos, Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo – šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų. Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina atkeliavę iš Baltarusijos.

Stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII amžiaus viduryje.