BNS

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM, nurodoma naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.

Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje (36,7 proc.), Maltoje (25,7 proc.) ir Graikijoje (17,8 proc.). PVM atotrūkio Europoje mediana – 4,9 proc., vidurkis – 5,3 proc.

Estijos PVM atotrūkis 2021 metais buvo trečias mažiausias tarp ES šalių – per metus jis krito 3,6 proc. punkto iki 1,4 proc., šalis per metus prarado 40 mln. eurų PVM. Latvijos PVM atotrūkis krito 1,6 proc. punkto iki 7,3 proc. – ji prarado 225 mln. eurų.

Didžiausią pokytį padarė Italija, per metus PVM atotrūkį sumažinusi 10,7 proc. punkto iki 10,8 proc. Kipras per metus PVM atotrūkį sumažino 9,2 proc. punkto iki 8,3 proc., Lenkija – 7,8 proc. punkto iki 3,3 proc.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, remdamasi neoficialiais EK duomenimis, yra sakiusi, kad PVM atotrūkis Lietuvoje 2022 metais toliau mažėjo. Galutiniai 2022 metų duomenys bus paskelbti kitąmet.

Pasaulio bankas pernai lapkritį rekomendavo Lietuvai mažinti PVM atotrūkį. Pasak jo atstovų, Lietuvos šešėlinė ekonomika pagal ES standartus vis dar išlieka labai didelė, o PVM mokesčio surinkimas yra apie 15 proc. mažesnis nei Bendrijos vidurkis.

PB mokesčių ekspertas Munaweras Khwaja (Munaveras Kvaja) yra sakęs, kad pagal PVM atotrūkį Lietuva yra trečia tarp paskutinių ES. Jo žodžiais, šalies PVM atotrūkis yra milžiniškas – daugiau nei dukart didesnis nei ES vidurkis.

PVM atotrūkis reiškia skirtumą tarp faktinių įplaukų ir įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų.