AFP-BNS

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį nusprendė, kad Bendrijos valstybių narių valstybinės įstaigos gali drausti darbuotojams dėvėti religinius simbolius, net jei jie neturi jokio kontakto su visuomene.

Pasak ESTT, šis sprendimas buvo priimtas siekiant sukurti visiškai neutralią darbo aplinką.

Nutartis priimta po to, kai viena Belgijos vietos valdžios institucijos darbuotoja, prieštaravusi draudimui dėvėti musulmonišką galvos apdangalą, kreipėsi į teismą. Moteris teigė, kad buvo diskriminuojama ir kad tai pažeidžia jos religijos laisvę.

Liuksemburge įsikūręs teismas nusprendė, kad draudimas nešioti filosofinius ar religinius įsitikinimus atskleidžiančius skiriamuosius ženklus nėra diskriminacinis, jei jis taikomas visiems valstybinės įstaigos darbuotojams.

ESTT sprendimas patvirtina ankstesnius Bendrijos teismų nutarimus, kad tokie draudimai gali būti legalūs privataus sektoriaus organizacijose.

ESTT teigė, kad dėl tokių draudimų taikymo turėtų spręsti nacionaliniai teismai.

Jis taip pat pažymėjo, kad viešasis sektorius taip pat gali laikytis politikos, pagal kurią tokie draudimai gali būti taikomi tik su visuomene susiduriantiems darbuotojams, arba priimti sprendimą, leidžiantį dėvėti matomus religinius ar filosofinius religinius simbolius.

„Kiekviena valstybė narė ir bet kuri nevalstybinė institucija pagal savo kompetenciją turi diskrecijos teisę savo nuožiūra nustatyti valstybės tarnybos neutralumą, kurį ji ketina skatinti darbo vietoje, priklausomai nuo savo konteksto“, – sakė ESTT.

„Tačiau šio tikslo turi būti siekiama nuosekliai ir sistemingai, o priemonės, kurių imamasi šiam tikslui pasiekti, turi apsiriboti tik tuo, kas griežtai būtina“, – priduriama nutartyje.