Pranešimas spaudai
Erikas Siliuk
Už užmarštį
Propagandinių knygų trauktinės, stiklas, 2023
Erikas Siliuk (g. 1996) apie „Už užmarštį“:
„Pristatau meninio tyrimo apie naratyvų formavimą, įtvirtinimą ir su tuo susijusias atminties praktikas dalį – pseudomedicininius preparatus, propagandiškai magiško skysčio pilnus buteliukus. Šių preparatų ingredientai – vieni iš sovietinio režimo pasiūlytų vaistų, kuriais buvo gydomi Antrojo pasaulinio karo sukelti fiziniai ir atminties pūliniai.
Propagandinė „Didžiojo Tėvynės karo“ literatūra ir dailė turėjo įtvirtinti ideologiškai priimtiną ir režimui patogų karo pasakojimą. Šis pasakojimas turėjo užglaistyti nemalonią istoriją, režimo sukeltus trauminius išgyvenimus, paversdamas juos didelės pergalingos dramos aktais. Režimo vadovybės ar karininkų nekompetencijos sukeltos traumos, karių ir civilių žūtys bei praradimai tapo pateisinami prisidengiant pergale. Tikroji asmeninė patirtis nustumiama į kontroliuojamą užmarštį, o primestas propagandinis pergalės pasakojimas veikia ilgai, užspausta atmintis tarsi nepūliuoja ir skauda tik ten, kur režimui patogu.
Degtinė turėjo malšinti fizinį žmonių skausmą ir nutildyti vidinį balsą. Alkoholio vartojimas anestetiniais tikslais nėra sovietų išradimas, tačiau niekur kitur jis nebuvo taip instrumentalizuotas. Dar prieškariu atkurtas alkoholio prekybos monopolis sudarė svarbią režimo finansinio išgyvenimo gyslą, o karo fronte tapo karių psichologinio išgyvenimo būtinybe. Iki pat SSRS griūties degtinė buvo svarbus vaistas, kurį režimas skyrė visiems, kam tik galėjo jo prireikti. Degtinė tapo kasdienio vartojimo objektu ir ilgainiui ėmė žudyti tiek pacientus, tiek režimą, kurį ji išlaikė.
Šių dviejų sudedamųjų dalių – propagandinės literatūros ir degtinės – sujungimas atskleidžia šių vaistų tikrąją funkciją – nuodyti atmintį ir kūnus, siūlant tikrojo gydymo pakaitalus.
Atskirai norėčiau paminėti menininkės Mirjos Busch projektą „Delirium“ (2018). Be jos projekto inspiruotos prieigos mano kūrinys greičiausiai nebūtų atsiradęs.“
Erikas Siliuk (g. 1996) – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas, parodos „Neišspręsta kompozicija“ suvenyrų autorius. Menininkas tyrinėja įvairius ideologinius naratyvus ir jų sklaidos būdus, istorinės atminties problematiką. Kūryboje ieško naratyvų bei su jais susijusių praktikų permąstymo ir transformavimo galimybių. Šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijosSkulptūros katedros magistrantūroje.
Projekto pristatymas yra Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros žiemos peržiūrų dalis.
Projektą bus galima pamatyti gruodžio 16–23 d. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius), antrame aukšte, muziejaus darbo metu.
Atviras pristatymas komisijai vyks gruodžio 19 d., antradienį, 16 val.
Parodos „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ lydimųjų renginių programa: spausti čia.
