BNS

Daugiau nei 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) sukurianti telekomunikacijų rinka 2023-aisiais patyrė technologinį proveržį – tam didžiausios įtakos darė 5G ryšio plėtra ir dėl to atsiveriančios naujos galimybės, teigia didžiųjų rinkos dalyvių – „Telia Lietuvos“, „Bitės“ ir „Tele2“ – vadovai. Vis dėlto jie pripažįsta, kad nepaisant sparčios 5G tinklo plėtros specialiai jo galimybėms skirtų paslaugų dar teks palaukti.

Prognozuojama, kad šiemet 5G tinklas bus plečiamas toliau, vis labiau įsigalės dirbtinis intelektas, o daugiausiai nerimo  įmonių vadovams kelia 2023-ųjų antroje pusėje pradėjęs ryškėti ekonomikos lėtėjimas.

2023-ieji – 5G proveržio metai

Didžiųjų telekomunikacijų įmonių vadovai pabrėžė, kad nepaisant sudėtingų ekonominių aplinkybių 2023-iuosius Lietuvoje galima vadinti 5G proveržio metais.

„2023-ieji buvo kainų kilimo, brangios elektros, atlyginimų augimo bei rekordinių investicijų metai. Juos taip pat vienareikšmiškai galima vadinti ir realiais 5G komercinio starto metais. Visi operatoriai dirbo prie 5G plėtros ir vartotojai turėjo galimybę apie tai ne tik paskaityti žiniasklaidoje, bet ir realiai išbandyti bei užsisakyti šias paslaugas – tiek namų internetą, tiek telefonuose tą pamatyti“, – BNS sakė „Bitė Lietuvos“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.

Pasak jo, sparčią 5G ryšio plėtrą iliustruoja tai, kad maždaug prieš dešimtmetį įvedus 4G technologiją pirmaisiais veiklos metais ją palaikė tik apie 8 proc. vartotojų įrangos, o 5G šiuo metu jau palaiko apie 30 proc. įrangos.

„Tai yra didelis skirtumas. Šiais laikais įranga yra keičiama kur kas dažniau ir tą padarę klientai iš karto gali naudotis technologinėmis inovacijomis. „Bitės“ naujos kartos 5G tinklu jau gali naudotis daugiau kaip 1,5 mln. lietuvių, realiai savo tinkle šiuo metu matome virš 100 tūkst. 5G naudotojų“,– tvirtino G. Butėnas.

„Telia Lietuvos“ generalinės direktorės Giedrės Kaminskaitės-Salters teigimu, sparti 5G tinklo plėtra leido Lietuvai vėl pakilti į pasaulio telekomunikacijų rinkos viršūnę.

„Manau, kad 2023-ieji istorijoje išliks kaip metai, kai Lietuva vėl išsiveržė į pasaulio telekomunikacijų olimpą su mūsų 5G padengimu. Čia „Telia“ užėmė lyderio pozicijas, realiai jau per kelias valandas padengėme didesnę dalį Lietuvos, o iki liepos 1 dienos jau buvome padengę 99 proc. teritorijos. Tai reiškia, kad Lietuva, kuri buvo viena iš paskutinių Europoje be 5G tinklo, vėl tapo lydere, pradėjome matyti save visuose reitinguose kaip vieną iš labiausiai telekomunikacijoje pažengusių šalių“, – BNS sakė G. Kaminskaitė-Salters.

Jos teigimu, tam įtakos turėjo ir tai, kad viena paskutinių su 5G tinklu startavusi Lietuva diegė moderniausiais technologijas, be to, „Telia“ 5G tinklo diegimą suderino su anksčiau naudotų Kinijos „Huawei“ technologijų pakeitimu į „Ericsson“ įrangą, tai padidino ir bendrą tinklo saugumą.

„Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio vertinimu, 2023-ieji šiai rinkai buvo neblogi metai.

„Pagrindinis įvykis vienareikšmiškai buvo 5G plėtra, tačiau mūsų įmonė tęsė ir tinklo modernizavimą, kurį pradėjome dar 2022 metais. Tai labai svarbu, nes klientų daugėja, vartojimas auga, todėl keičiame seną įrangą. Kalbant apie 5G, mes jau esame padengę 40 proc. populiacijos, tai yra praktiškai visi pagrindiniai miestai, tęsiame plėtrą toliau. Kartu modernizuojame ir 4G tinklą, tai yra tas vadinamasis darbinis dažnis, kuriuo žmonės daugiausiai naudojasi“, – BNS sakė P. Masiulis.

Jis prognozavo, kad 2024 metais „Tele2“ 5G tinko padengimas turėtų pasiekti 70-80 procentų.

Investicijų tempas nelėtės

Bendrovių vadovai prognozuoja, kad šiemet plėtros tempai nelėtės, nors tiek investicijų, tiek veiklos kaštai yra smarkiai išaugę. Ketinama plėsti 5G tinklą, vyksta ir 4G tinklų atnaujinimo darbai, investuojama į vidinę pertvarką.

„Kaštų augimą lemia ne tik brangesnė elektra bei sparčiai augantys atlyginimai, tačiau ir didėjančios tinklo plėtrai samdomų rangovų paslaugų kainos. Pernai turėjome didelį poreikį plėtros darbams, tą jautė ir rinka, tuos darbus atliekančios įmonės. Taip pat vertiname ir elektros kainos pokyčius. Nors elektra pernai nebuvo tokia brangi, kaip 2022 metais, bet jei lygintume su 2019 ar 2020 metais, tuomet ji kainavo ne procentais, o kartais mažiau“, – BNS aiškino G. Butėnas.

Anot jo, 5G įranga yra efektyvesnė ir palankesnė aplinkai, nes energijos kiekis vienam bitui informacijos perduoti yra kur kas mažesnis nei naudojantis 4G technologija, tačiau tai nesijaučia pirmaisiais naujojo tinklo veiklos metais, kai jis sąlyginai išlieka tuščias ir dėl to mažiau efektyvus.

„Todėl planuojame toliau plėsti tinklo padengimą, tikimės, kad klientai greičiau į jį migruos ir pradės naudotis šia efektyvesne technologija. Kitais metais bus baigta didžioji dalis 5G tinklo plėtros darbų, o 2025 bei 2026 metais jau koncentruosimės į daugiau klientų turinčių taškų, vadinamųjų hotspotų, padengimą“, – aiškino G. Butėnas.

„Telia Lietuvos“ vadovės teigimu, šiuo metu maždaug 20 proc. viso bendrovės duomenų srauto keliauja 5G tinklu ir ši dalis kas mėnesį auga.

„Prognozuojame, kad jau 2024 metų viduryje 5G naudojimas bus didesnis nei 4G. Tai yra susiję tiek su įrangos atnaujinimu ir natūraliu perėjimu prie 5G. Yra klientų, kurie jau turi įrangą, bet kol kas nesinaudoja 5G ryšiu, todėl labai skatiname juos tą daryti, tačiau turime ir klientų, kurie yra įsigiję 5G planus, tačiau kol kas neturi įrangos. Visgi matome, kad klientai labai tvarkingai pereina prie 5G naudojimo“, – BNS sakė G. Kaminskaitė-Salters.

Anot jos, šiemet bendrovė daug dėmesio skirs ir klientų saugumui bei paslaugų skaitmenizavimui.

„Kibernetinės atakos vyksta didžiuliu mastu, todėl visuomenės edukacija, sprendimų diegimas, kad tiek fiziniai, tiek verslo klientai būtų saugūs, taip pat yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų. Taip pat labai daug investuosime į visų savo paslaugų skaitmenizavimą, kad klientas galėtų apsitarnauti nepakilęs nuo sofos, neužsukęs į parduotuvę ar klientų aptarnavimo vietą“, – pabrėžė G. Kaminskaitė-Salters.

Pasak P. Masiulio, „Tele2“ tinkle prie 5G aktyviau pereina verslas, tačiau tą daro ir fiziniai asmenys.

„Tai labiau natūralus perėjimas, kuris įvyksta klientui įsigijus naują telefoną. 5G tinkle greitis yra 3-5 kartus didesnis, bet tai dar nėra tas faktorius, kuris leistų atsirasti kokybiškoms paslaugoms, kurių negalėtume teikti ir 4G tinkle. Aišku, ilgainiui tų paslaugų atsiras, čia labai geras pavyzdys yra švedų „Spotify“, kuris dominuoja pasaulyje todėl, kad 3G ryšis Švedijoje atsirado pirmiausiai ir tai leido „Spotify“ aplenkti visus savo konkurentus“, – aiškino P. Masiulis.

Jo teigimu, šiuo metu 5G yra aktualus ten, kur reikia atnaujinti duomenis realiu laiku, o visur kitur iš esmės pakanka 4G ryšio.

Optiniai duomenų tinklai aktualumo nepraras

„Bitės Lietuvos“ ir „Tele2“ vadovai sako, kad jų teikiamos mobiliojo interneto paslaugas jau gali efektyviai konkuruoti su „Telia Lietuvos“ optiniais duomenų perdavimo tinklais teikiama interneto paslauga. Visgi pripažįstama, kad nepaisant sparčios 5G tinklo plėtros optinių duomenų tinklų reikšmė nemažės.

„Aš manau, kad mes galime konkuruoti su „Telia“ siūloma optinio interneto ryšio paslauga, turime labai daug namų interneto vartotojų, jų yra virš 200 tūkstančių. Žinoma, technologiškai duomenų perdavimo greičiai yra skirtingi, tačiau namų interneto ar televizijos paslaugoms tai neturi didelės įtakos, mobilaus interneto greičio pakanka 90-95 proc. vartotojų. Tačiau tai nereiškia, kad optinės linijos praras savo svarbą. Optiniai tinklai išliks ir plėsis, nes tai leidžia taupyti judriojo tinklo resursus“, – teigė P. Masiulis.

Jis pripažino, kad „Tele2“ taip pat svarsto galimybę žengti į optinio tinklo rinką.

Pasak „Bitė Lietuvos“ vadovo, šiuo metu bendrovės vykdoma 5G tinklo plėtra yra orientuota į gyventojus, kuriems siūlomos namų interneto ir Go3 televizijos paslaugos, taip siekiant sukurti realią konkurenciją optinėmis linijos teikiamo interneto paslaugoms, kurias siūlo „Telia Lietuva“.

„Matome tokių paslaugų poreikį, ypač priemiesčiuose, kur nėra išplėtota optika, kita vertus, konkuruojame ir su optika, nes žmonėms yra svarbu ne technologija, o paslaugos kokybė – patikimas ir greitas interneto ryšys namuose. Manau, kad tose vietose, kur turime gerą 5G tinklo padengimą, su namų interneto paslauga esame realūs konkurentai „Telia Lietuvai“, siūlančiai optinio interneto paslaugas“, – tvirtino G. Butėnas.

„Telia Lietuvos“ vadovė taip pat mano, kad 5G tinklas nepakeis optikos.

„Pats iš savęs 4G yra toks įnoringas, nes iš karto silpsta atsitrenkęs į kokią nors kliūtį – sieną ar panašiai. Optika tokių problemų neturi, todėl tikrai nemanome, kad vienas sprendimas pakeis kitą. Jie papildys vienas kitą ir suteiks daugiau galimybių rinktis tiek verslui, tiek žmonėms“, – aiškino G. Kaminskaitė-Salters.

Anot jos, fiksuotų duomenų perdavimo tinklų svarbą patvirtina ir tai, kad vis dar išlieka aktualios ir fiksuotos telefono linijos.

„Iš pradžių tam padėjo koronaviruso pandemija, kai žmonės norėjo turėti visus įmanomus ryšius su pasauliu, dabar, deja, padeda Ukraina, žmonės nori turėti kelis alternatyvius ryšio kanalus. Todėl manome, kad fiksuota telefonija dar kurį laiką taip pat dar išliks“, – teigė „Telia Lietuvos“ vadovė.

Neramina ekonomikos lėtėjimas

Telekomunikacijų bendrovių vadovų teigimu, šiemet vienu didžiausių iššūkių taps ekonomikos lėtėjimas, kuris buvo stebimas jau 2023 metų antroje pusėje, ir su tuo susijęs mažesnis gyventojų ir verslo vartojimas.

„Nuo 2023 metų vidurio jau pajutome, kad žmonės pradėjo pirkti mažiau įrangos, tai reiškia, kad ekonominė situacija pradėjo prastėti, nes prabangos prekės yra pirmos, kurių žmonės atsisako. Jei anksčiau telefoną buvo įprasta keisti kas dvejus metus, tai dabar dalis žmonių tikriausiai padėjo galvoti ir apie trejų metų, dar ilgesnį terminą. Ekonomikos sulėtėjimas nėra geras dalykas visiems operatoriams“, – BNS teigė P. Masiulis.

Pasak G. Butėno, nors pelno iš įrangos pardavimo marža nėra didelė, įranga dažniausiai įsigyjama kartu su naujomis paslaugomis, todėl mažėjantys pardavimai turi neigiamos įtakos paslaugų pajamoms. Be to, lėtesnis įrangos atnaujinimas stabdo ir klientų migraciją į 5G tinklą.

„Iššūkių toliau kels ir elektros energijos kaina, kuriai mūsų operaciniuose kaštuose tenka 15-20 procentų. Tikimės, kad didėjant vietos gamybai, ypač iš atsinaujinančių šaltinių, ta kaina normalizuosis, bet tai tikriausiai neįvyks anksčiau 2025 ar 2026 metų“, – BNDS sakė G. Butėnas.

Anot P. Masiulio, didelės įtakos telekomunikacijų bendrovių veiklai Lietuvoje turi ir jų konkurencija.

„Konkurencija Lietuvoje visada buvo aršesnė nei kitose šalyse, todėl su tokios kokybės tinklu turime vartotojams kur kas geresnes kainas nei daugelyje kitų Europos šalių. Iš vartojimo pusės tendencija dėl lėtėjančių įrangos pardavimų matoma ir Latvijoje bei Estijoje, todėl tas sulėtėjimas kurį laiką dar turėtų tęstis. Kitų ypatingų ekonominių veiksnių nematome, manau, kad elektros kainos jau nusistovėjo, jos gali kažkiek padidėti, bet tikrai nebus tokių šuolių, kaip 2022 metais, kai kaina šoktelėjo nuo 30 iki 400 eurų už MWh“, – teigė P. Masiulis.

Kas laukia ateityje

Pasak G. Kaminskaitės-Salters, maždaug po penkerių metų tikriausiai jau bus galima kalbėti apie klientų aptarnavimo vietų mažėjimą, sparčią daiktų interneto plėtrą.

„Dabar mes to nematome, parduotuvės išlieka aktualios, „Telia“ toliau investuoja į jų tinklą, bet, pavyzdžiui, Skandinavijoje skaitmenizavimo lūžis įvyko labai staigiai – naujoji karta uždominavo ir perėjimas į virtualų klientų aptarnavimą tapo pagrindinis dalykas. Kitas dalykas yra daiktų internetas, tai yra ateitis, o jo varomoji jėga, mano nuomone, bus savivaldybės. Tai ateis iš miestų planavimo, eismo reguliavimo organizavimo ir panašiai. Tai taps viena pagrindinių priemonių mūsų gyvenimo kokybės ir efektyvumo gerinimui. Tai tikrai įvyks per penkerius metus“, – pasakojo „Telia Lietuvos“ vadovė.

Tuo metu P. Masiulius pabrėžė, kad bent jau kol kas daiktų interneto plėtra nėra tokia sparti kai tikėtasi.

„Apie daiktų internetą mes jau kalbėjome prieš gerus ketverius metus ir tuomet planavome, kad čia plėtra bus kur kas spartesnė. Tai labiau natūrali plėtra, nuo mūsų ji mažai priklauso, mes tiesiog būsime tinklo tiekėjais vykstant tam natūraliam įrangos plėtimuisi, tačiau telekomunikacijų rinkai iš pajamų pusės tai nebus reikšmingas veiksnys“, – aiškino P. Masiulis.

Anot jo, daug permainų į visą technologijų sektorių gali atnešti sparti dirbtinio intelekto (DI) plėtra.

„DI, ypač susijęs su kalbos apdorojimu ir mašininiu mokymusi, tikėtina, atneš realiai apčiuopiamos naudos, taip pat ir telekomunikacijų srityje. Kuriant DI modelius, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, suprasti šnekamąją kalbą ir priimti sprendimus, atveriamas kelias pažangesniems ir interaktyvesniems sprendimams ryšio tinklo modernizacijoje bei gedimų prevencijoje“, – pabrėžė P. Masiulis.

Pasak „Bitės Lietuvos“ vadovo, pirmuosius žingsnius jau žengia 6G tinklas, apie jam būtinus dažnius diskutuota lapkritį Dubajuje vykusioje pasaulinėje radijo konferencijoje. Visgi, G. Butėno teigimu, pirmųjų „popierinių“ 6G standartų galima tikėtis tik 2026-2027 metais, o pirmųjų realių šio ryšio paleidimų – 2028-2030 metais.

„Dar vienas įdomus pokytis vyksta JAV, kur vyksta mobilaus ir palydovinio ryšio integravimo bandymai. Vienas iš operatorių dirba su technologija, kuri leistų palydovinį ryšį teiki tais pačiais dažniais, kaip ir judrųjį ryšį, todėl vartotojams šioms paslaugoms galėtų naudoti tą patį telefoną. Tai tikrai gana aktualu JAV, turinčiai daug retai apgyvendintų teritorijų, kur mobiliojo ryšio paslaugos neteikiamos“, – aiškino G. Butėnas.

Anot jo, Europoje tokių paslaugų aktualumas yra mažesnis, be to, jas teikti būtų sudėtingiau, nes Europos Sąjungoje (ES) nėra vieno bendro dažnių plano.

Sektoriaus pajamos augo 5,5 proc., 2022 metais sukūrė 5,4 proc. BVP 

Lietuvos elektroninių ryšių rinkos pajamos per 2023 metų devynis mėnesius siekė 631 mln. eurų – 5,5 proc. daugiau nei 2022-ųjų sausį-rugsėjį (598 mln. eurų), rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.

RRT duomenimis, elektroninių ryšių rinkoje rugsėjo pabaigoje paslaugas teikė 134 bendrovės,

Valstybės duomenų agentūra BNS pranešė, kad Lietuvos informacijos ir ryšių bei telekomunikacijų įmonių 2022 metais sukurta pridėtinė vertė siekė apie 3,3 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 5,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).