Pranešimas spaudai
Paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinėms paminėti, kelionę po Lietuvą pradėjo 2023–aisiais metais Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, vėliau eksponuota Šilutės Hugo Šojaus muziejuje ir Dovilų etninės kultūros centre. 2024 m. sausio 10 dieną kviečiame į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, kur vilniečiai ir miesto svečiai galės išvysti unikalius parodos eksponatus bei prisiminti senosios Prūsijos likimą. Iš Vilniaus paroda tęs kelionę į Molėtus ir Kėdainius.
Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, libreto autorius ir režisierius Povilas Mataitis, scenografijos ir kostiumų autorė Dalia Mataitienė. Spektaklyje skambėjo Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ fragmentai. Pasitelkti Prūsijos istorijos šaltiniai, cituojamos Šventojo Rašto, Martyno Mažvydo „Katekizmo“ ištraukos pabrėžia amžinąją vertybę – tautos dvasingumą. D. Mataitienės atkurti prūsiški istoriniai drabužiai atskleidžia išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą kultūrą. Lietuvininkių merginų ir moterų drabužis – archaiškoji marginė buvo atkurta pagal Kristofo Hartknocho (Cristoph Hartknoch) veikalą „Senoji ir naujoji Prūsija“(1684) iliustruojantį vario raižinį; pamuštinė, aukštos, juodos cilindro pavidalo kepurės yra pavaizduotos Teodoro Lepnerio (Theodor Lepner) knygoje „Prūsų lietuvis“(parašyta 1690, išleista 1744). Taip pat dailininkė yra atkūrusi evangelikų kunigo drabužį, metraštininkų apsiaustus, viduramžiškas skrybėlės, kitus XVI–XVII a. lietuvininkų tradicinius drabužius.
Mažoji Lietuva – XVI a. istoriškai susidariusi sritis Priegliaus upyne ir prie Nemuno žemupio iš XIII a. kryžiuočių užkariautų baltų žemių: Nadruvos, Skalvos, Sembos, šiaurinės Bartos, šiaurinės Notangos, Pilsoto, Karšuvos ir kt. Smaugiami germanizacijos, tų vietovių gyventojai labiau linko į savo kraujo brolius lietuvius. Taip iš visų čia gyvenusių baltų maždaug XVI a. susidarė Mažosios Lietuvos etninė grupė – lietuvininkai.
Mažosios Lietuvos gyventojų įnašas į visą Lietuvos kultūrą nepaprastai reikšmingas. Čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pirmą kartą išversta ir išleista Biblija. Čia gimė ir kūrė Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza, Vydūnas, Ieva Simonaitytė.
Parodoje eksponuojamos pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, Kristijono Donelaičio „Metų“ faksimilės, Danieliaus Kleino (Daniel Klein) lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, tautinio atgimimo leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvininkus vaizduojantys piešiniai iš Kasparo Schuetzo (1592), Friedricho Samuelio Bocko (1782) ir Kristofo Hartknocho (1684) leidinių, D. Mataitienės spektakliui sukurti kostiumai, fotografijos, plakatas, K. Donelaičio „Metų“ pradžia, įrašyta lietuvių ir prūsų kalbomis, demonstruojami spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vaizdo įrašo fragmentai.
Paroda veiks iki vasario 25 dienos
