Pranešimas spaudai
Sausio 18 d., ketvirtadienį, 18.30 val. ŠMC skaitykloje (Aušros vartų g. 5 / Pasažo skg., Vilnius) vyks edukacinės programos „Viskas gerai“ renginys „DI įsivaizduojant saugumą“. Trečius metus gyvuojanti programa kviečia ieškoti atsakymų į klausimus kaip kinta visuomenės savijauta, tarpusavio santykiai bei kultūrinis identitetas. Šie klausimai, keliami Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC) bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojais, apžvelgia meno ir politikos santykio problematiką.
Programos kontekstas sukasi aplink frazę viskas gerai (angl. all good). Anot organizatorių, tai – jausminė būsena, kuri pasaulinių įvykių fone vis labiau tolsta nuo realybės, vos kartais grįžta kaip laimingų atsitiktinumų pasekmė. Pirmajame edukacinės programos „Viskas gerai“ susitikime su svečiais Justinu Lingevičiumi, Pauliumi Petraičiu ir programos mediatoriais Vyteniu Buroku (VDA) bei Jogile Ulinskaite (VU TSPMI) dėmesys skiriamas klausimams apie dirbtinį intelektą (DI), saugumo politiką, pasitikėjimo jausmą, DI įtaka vaizdų kultūrai ir ateities vizijoms. Ar galime įsivaizduoti saugią ateitį su DI?
Programos mediatoriai V. Burokas ir J. Ulinskaitė pabrėžia, kuo išskirtinė trejus metus vykstanti programa: „Iki šiol vykusios programos buvo skirtos sukurti erdvę politikos mokslų ir VDA studentams bandyti kartu diskutuoti apie meną, meno kūrinius ir jų socialines prasmes. Atsispyrę nuo ŠMC organizuojamų parodų ir ten eksponuotų meno kūrinių, svarstėme, apie ką meno kūriniai kalba, kokius klausimus socialinei-politinei realybei kelia, kaip mes su savo turimomis patirtimis galime ar negalime suprasti meno kūrinių prasmės. Ypač įdomu ir svarbu buvo žengti žingsnį toliau ir svarstyti, kokias pasaulio vizijas galime įsivaizduoti ir kaip meno kūriniai gali (o gal tik ribotai gali) pasiūlyti vizijas ateičiai. Ar ateitis įsivaizduojama tik apokaliptinė? Ar galima sukurti pozityvų vaizdinį? O gal tai utopiška, naivu ir netgi pavojinga? Kitas žingsnis buvo mėginti patiems kalbėti apie mums svarbius klausimus ir problemas eksperimentuojant su meno kūriniais ir tekstais. Kitaip sakant, tuomet meno kūrinius (įvairiausiais pavidalais) pasitelkėme kaip kalbą pjaustyti, suprasti, išreikšti sociopolitinį pasaulį. Programų metu kalbėjimasis ir bandymas rasti būdą įžodinti tai, kas yra intuityvu ir veikiau tik apčiuopiama abstrakčiai, buvo esminis iššūkis, provokavęs, erzinęs, nuvylęs, nepatoginęs, bet ir vedęs prie susitikimo ir pažinimo.”
Būsimi šios edukacinės programos susitikimai, anot organizatorių, suteiks galimybę kolektyviai įvardyti, kas slypi veikiau intuicijos nei aiškių sąvokų valdomame pasaulyje, artikuliuoti meno ir kultūros vaidmenį politinių, socialinių, ekologinių iššūkių kontekste. Susitikimų metu laukia laisvo formato pokalbiai, skaitymai, parodų lankymas, videokūrinių ar filmų peržiūros. Kartu tai kvietimas pažvelgti į besirutuliojančių įvykių gausą atsiveriant neaiškumui, žaidžiant neapibrėžtomis ribomis, apčiuopiant netikėtus reiškinių ryšius, mokantis vieniems iš kitų.
Programos renginiai yra atviri ir nemokami, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl kviečiame registruotis iš anksto: REGISTRACIJA. https://forms.gle/3a37qdckM3ToRFqN7
Pirmojo susitikimo svečiai:
Justinas Lingevičius – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doktorantas, rengiamoje disertacijoje nagrinėja su dirbtiniu intelektu siejamų rizikų suvokimą Europos Sąjungoje. Pastaraisiais metais taip pat tyrinėja karinio dirbtinio intelekto sampratą ir tarptautinės politikos formavimąsi šiuo klausimu.
Paulius Petraitis – dirba šiuolaikinio atvaizdo, fotografijos ir kuravimo srityse. 2012 m. baigė kino magistro studijas Stokholmo universitete, mokėsi Utrechto ir Vilniaus universitetuose. Savo meninius tyrimus pristatė Fotografų galerijoje Londone, Talino šiuolaikinio meno muziejuje, Londono South Bank universitete, dalyvavo Rygos fotografijos bienalėje. 2022 m. surengė asmenines parodas ISSP Rygoje ir Prospekto galerijoje. Jis taip pat dirba su leidybos praktikomis – menininko knygos įtrauktos į įvairias kolekcijas, tarp jų ir MoMA bei Metropoliteno meno muziejaus bibliotekų, Danijos dizaino muziejaus, Joan Flasch (SAIC), Estijos taikomojo meno ir dizaino muziejaus.
