AP-BNS

Argentinoje profsąjungos trečiadienį surengė vienos dienos visuotinį streiką, protestuodamos prieš joms nepalankų prezidento Javiero Milei (Chavjero Milejaus) dekretą, taip pat prieš jo pasiūlymus dėl ekonominių ir darbo teisės pakeitimų, o tai rodo, kad naujojo šalies vadovo oponentai negaišta laiko bandydami sužlugdyti jo taupymo darbotvarkę.

Streiką organizavo didžiausia profsąjunga CGT, prie kurios prisijungė kitos profsąjungos. Streiko dalyviai išėjo į gatves sostinėje Buenos Airėse ir kituose šalies miestuose, prie jų prisijungė socialinės grupės ir politiniai oponentai, įskaitant dešimtmečius šalies politikoje dominavusius peronistus.

Iki kandidatavimo į prezidentus libertaras ekonomistas J. Milei buvo žinomas daugiausia dėl per televiziją transliuojamų pasisakymų prieš politinį elitą, o lapkritį vykusiuose rinkimuose pergalę jis iškovojo didele persvara.

Pats save įvardijantis „anarchokapitalistu“, jis pažadėjo drastiškai mažinti valstybės išlaidas, siekdamas sumažinti biudžeto deficitą, kuris, pasak jo, skatina sparčiai augančią infliaciją, 2023 metais pasiekusią 211 procentų.

Gruodžio 20 dieną J. Milei išleido dekretą, kuriuo atšaukė arba pakeitė šimtus galiojančių įstatymų, kad apribotų profesinių sąjungų galią ir apribotų itin aktyvų valstybės kišimąsi į ekonominius procesus.

Teismo sprendimu darbo įstatymų pakeitimai buvo sustabdyti. Prezidentas taip pat nusiuntė Kongresui bendrą įstatymo projektą, kuriuo būtų įvestos plataus masto reformos politinėje, socialinėje, fiskalinėje, teisinėje, administracinėje ir saugumo srityse.

Lieka neaišku, ar streikas, kurio pabaiga buvo numatyta vidurnaktį vietos (ketvirtadienį 5 val. Lietuvos) laiku, patrukdys J. Milei darbotvarkei, ar apskritai nesukels nesklandumų.

Nors žmonės pagrįstai skundžiasi triženkle infliacija ir dideliu Argentinos peso nuvertėjimu, užkulisiuose kalbama, kad pagrindinis streiko akstinas yra prezidento siekis susilpninti profsąjungų galią, sakė Buenos Airėse dirbantis politikos analitikas Sergio Berenszteinas (Serchijus Berenšteinas).

„Profsąjungų lyderiams ant kortos pastatyta tikrai daug. Jei jie nesiskųs, jų derybiniai pajėgumai smarkiai sumažės, o jų įtaka politikoje smuks, – interviu telefonu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė S. Berenszteinas. – Milei jaučiasi gana patogiai susidurdamas su šiais lyderiais. Jis vis dar labai populiarus; profsąjungų lyderiai yra nepopuliarūs.“

Kaip teigiama vietos žiniasklaidos priemonės „Infobae“ apžvalgoje, tai pirmasis visuotinis streikas Argentinoje per daugiau nei ketverius metus. J. Milei pirmtakas, centro kairiųjų pažiūrų Alberto Fernandezas (Albertas Fernandesas), nesusidūrė su visuotiniais streikais.

J. Milei antrąjį rinkimų turą laimėjo surinkęs 56 proc. balsų, ir savo inauguracinėje kalboje Argentinos žmonėms pasakė, kad iš pradžių situacija pablogės, o tik vėliau ateis teigiami pokyčiai. Šį mėnesį atliktos dvi atskiros apklausos rodo, kad, nepaisant spartėjančios infliacijos ir paskelbtų masinių atleidimų iš darbo valstybinėse įstaigose, jį palaiko daugiau kaip pusė apklaustųjų.

Streikas prasidėjo vidurdienį, o bankai, degalinės, viešojo administravimo, sveikatos apsaugos pareigūnai ir šiukšlių surinkimo tarnybos dirbo ribotai. Oro uostai liko atidaryti, nors valstybinė oro linijų bendrovė „Aerolineas Argentinas“ atšaukė 267 skrydžius ir pakeitė kitų skrydžių tvarkaraščius, taip sutrikdydama daugiau kaip 17 tūkst. žmonių kelionių planus.

19 val. (vidurnaktį Lietuvos laiku) Buenos Airėse ir aplinkinėse vietovėse streikavo viešojo transporto darbuotojai, tačiau dieną jie dirbo įprastu režimu, kad palengvintų protestuotojų patekimą į aikštę priešais Kongresą ir grįžimą iš jos.

Iki trečiadienio popietės ten plūstelėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų.