BNS

Per praėjusius metus finansų įstaigos fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys

Pernai sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų., finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, pranešė centras. Anot jo, labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.

„Išvengti dar didesnių nuostolių padėjo proaktyvios finansų įstaigų pastangos stabdyti įtartinas transakcijas – daugiau nei 7 mln. eurų apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių, o tai yra daugiau nei 2 kartus nei 2022 metais. Visgi realiai patirti nuostoliai išlieka itin dideli“, – pranešime sakė centro vadovė Eglė Lukošienė.

Apie pusę visų sukčiavimo atvejų sudarė vadinamasis fišingas, fiksuota virš 5 tūkst. tokių atvejų, kai 2022 metais – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1, 9 mln. eurų 2022 metais iki 1,6 mln. pernai.

Finansų įstaigos proaktyviai stabdydamos fišingotransakcijas apsaugojo 5 mln. eurų – šios lėšos neiškeliavo iš sąskaitų. Tai sudaro virš 70 proc. visų 2023 metais proaktyvai finansų įstaigų sustabdytų lėšų.

Pernai nuo antrojo ketvirčio išaugęs investicinis sukčiavimas šią tendenciją išlaikė iki pat metų galo. Per metus iš viso užfiksuota 1,6 tūkst. atvejų – 2 kartus daugiau nei 2022 metais, realių nuostolių suma augo 2,5 karto iki 4,8 mln. eurų.

Finansų įstaigos apsaugojo apie 1,3 mln. eurų: gyventojams pavyko grąžinti apie 250 tūkst. eurų jau pervestų lėšų, dar per 1 mln. eurų neiškeliavo iš sąskaitų.

Pasak E. Lukošienės, tendencijos rodo, jog diegiamų sukčiavimo prevencijos priemonės padeda stabdyti patiriamų nuostolių augimą, todėl ir toliau būtina jas stiprinti.

Nuo 2020-ųjų sukčių aktyvumas išaugo daugiau kaip 7 kartus. Išviliotų lėšų suma 2020 metais siekė 4,8 mln. eurų, 2021 metais – 10,2 mln., 2022 metais – 11,8 mln., 2023 metais – 12,3 mln. eurų.