AFP-BNS
Suomiai sekmadienį eina prie balsadėžių rinkti naujo prezidento, kurio postas tapo dar svarbesnis dėl padidėjusios įtampos su kaimynine Rusija po invazijos į Ukrainą.
Balsavimas prasidėjo 9 val. ryto vietos (ir Lietuvos laiku ir baigsis 20 val. vakaro.
Nors prezidento įgaliojimai yra riboti, valstybės vadovas, kuris taip pat yra vyriausiasis Suomijos ginkluotųjų pajėgų vadas, bendradarbiaudamas su vyriausybe padeda vykdyti užsienio politiką, o tai reiškia, kad laimėtojas daugiausia dėmesio skirs besikeičiančiai geopolitinei situacijai Europoje.
Devynių kandidatų grupėje pirmauja du aukščiausio rango politikai: buvęs konservatorių ministras pirmininkas Alexander’as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos, kuris kandidatuoja kaip nepriklausomas kandidatas.
Nuo lyderių atsilieka kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas), kuris, ekspertų nuomone, taip pat gali patekti į antrąjį turą.
Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
