AFP-BNS
Euro zonos ekonomika antrąjį 2023-ųjų pusmetį vos išvengė techninės recesijos, per paskutinius tris metų mėnesius sustingdama, rodo Eurostato antradienį paskelbti duomenys.
20 valstybių, vienijamų bendros valiutos, bloką paveikė virtinė ekonominių veiksnių, įskaitant smarkiai išaugusias skolinimosi išlaidas, pragyvenimo išlaidų krizę bei nusilpusią pasaulinę paklausą.
Europos Sąjungos statistikos agentūros išankstiniais duomenimis, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį euro zonos šalių sukurtas bendrasis vidaus produktas – apytikriai tokios pat vertės kaip ir ankstesnių trijų metų mėnesių.
Toks įvertis nepateisino prognozių analitikų, kuriuos kalbino agentūros „Bloomberg“ ir „FactSet“, pranašavusių nuosmukį 0,1 proc., tai yra tokio pat gilumo kaip ir liepos-rugsėjo mėnesiais.
Euro zonos ekonomiką nuo recesijos išgelbėjo prognozes viršijęs augimas Ispanijoje (0,6 proc.) ir Italijoje (0,2 proc.), taip pat teigiami dalies mažųjų bloko ekonomikų raidos rezultatai – Portugalijos (0,8 proc.), Belgijos (0,4 proc.), Latvijos (0,4 proc.), Austrijos (0,2 proc.). Tuo tarpu Prancūzijos ekonomikoje įsitvirtino sąstingis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas sunyko 0,3 proc., taip pat ir Lietuvos (0,3 proc.) bei Airijos (0,7 proc.).
Išankstiniais duomenimis, 2023-ųjų euro zonos BVP – 0,5 proc. solidesnis nei 2022 metų.
Eurostatas tokius pat trečiojo ir ketvirčio ketvirčių rezultatus užfiksavo ir visoje ES – tai yra BVP sumažėjimą 0,1 proc. liepą-rugsėjį ir nulinį pokytį spalį-gruodį.
Ekonomistai kol kas piešia niūrias perspektyvas 2024 metams, o jose dominuoja didelių skolinimosi išlaidų, aukštos infliacijos, sulėtėjusios vidaus ir išorinės paklausos bei gamybos sektoriaus nuosmukio, ypač Vokietijoje, spalvos.
