AFP-BNS
Didelėje Suomijos dalyje penktadienį, vykstant masiniams streikams dėl vyriausybės siūlomų darbo reformų, sustojo viešojo transporto eismas, o Helsinkio centre, kuriame paprastai verda gyvenimas, buvo neįprastai ramu.
Skaičiuojama, kad streike, kuris prasidėjo trečiadienį, kai iš darbo išėjo dienos globos įstaigų darbuotojai, dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių, dirbančių įvairiuose sektoriuose.
Konservatorius Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas) pasiūlė šalies darbo rinkos modelio pakeitimus, kurie, pasak kritikų, susilpnintų darbuotojų teises, įskaitant socialinių išmokų ir darbo vietų garantijų mažinimą, ir sumažintų profesinių sąjungų kolektyvinių derybų galias.
P. Orpo, kurio vyriausybė teigė, kad šaliai reikia į eksportą orientuoto darbo rinkos modelio konkurencingumui didinti, ketvirtadienį masinius streikus pavadino „pertekliniais ir neproporcingais“.
Ketvirtadienį ir penktadienį profesinės sąjungos sustabdė didžiąją dalį oro eismo Suomijoje, todėl nacionalinis oro vežėjas „Finnair“ buvo priverstas atšaukti 550 skrydžių. Dėl to nukentėjo 60 tūkst. keleivių.
Penktadienį taip pat sustojo traukinių eismas visoje šalyje, metro, tramvajų ir vietinių traukinių eismas sostinėje, taip pat – daugumos autobusų eismas.
Helsinkio gyventojas Marko Tuuminenas (Markas Tūminenas) teigė, kad streikas jo pernelyg netrikdo, nepaisant to, kad jis daro poveikį energetikos sektoriui, mokykloms, sveikatos priežiūrai, parduotuvėms, pramonei, restoranams, viešbučiams, pašto darbui ir kitoms paslaugoms.
„Jie streikuoja ne veltui. Pasiektos lengvatos turi būti išsaugotos, nereikia jų nepagrįstai silpninti“, – penktadienio rytą dienraščiui „Ilta-Sanomat“ sakė M. Tuuminenas.
„Netoli manęs esanti parduotuvė buvo atidaryta. Dabar galiu prasimankštinti eidamas pėsčiomis į darbą“, – sakė jis.
Pramonės atstovai skelbia naują streiką
Kai kuriose sostinės regiono mokyklose dėl penktadienį vykstančio viešojo transporto vairuotojų streiko moksleiviams buvo organizuojamos nuotolinės pamokos, o viena Tamperės taksi įmonė pranešė, kad penktadienio rytą išankstinių užsakymų skaičius išaugo aštuonis kartus, pranešė visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Penktadienį Pramonininkų sąjunga paskelbė apie dar vieną streiką vasario 14–16 dienomis, kuris, jei bus surengtas, palies 60 tūkst. darbuotojų ir sustabdys didelę dalį Suomijos pramonės.
„Pramonininkų sąjunga ir toliau streikais sieks priveržti varžtus. Nesutinkame, kad vyriausybė griautų statinius, pastatytus darbuotojams apsaugoti“, – sakoma jos pareiškime.
„Vyriausybės priemonės neturi nieko bendra su užimtumo didinimu. Tai yra grynai ideologija, kurią įmonės padiktavo vyriausybės partijoms“, – priduriama jame.
Suomijoje gana retai rengiami streikai.
Suomijos pramonės konfederacija (EK) naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl tiesioginio ir netiesioginio šios savaitės streikų poveikio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuostoliai sieks apie 360 mln. eurų.
Streiką pirmiausia paskelbė Suomijos specialistų konfederacija (STTK), Viešojo ir socialinio sektoriaus profesinė sąjunga (JHL), Suomijos centrinė profesinių sąjungų organizacija (SAK) ir Jungtinė paslaugų profesinė sąjunga (PAM).
