AFP-BNS
Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Žemėje pirmą kartą metus laiko vyravo 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė temperatūra nei priešindustrinėje eroje, o mokslininkai tai pavadino įspėjimu žmonijai.
Planetą užklupo audros, sausros ir miškų gaisrai, dėl klimato kaitos, o prie to dar prisidėjo natūralus meteorologinis reiškinys „El Nino“, 2023 metais užfiksavus rekordinį atšilimą. Tikėtina, kad šis laikotarpis buvo karščiausias per pastaruosius 100 tūkst. metų.
„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) duomenimis, ekstremalūs reiškiniai nusikėlė ir į 2024-uosius. Tarnyba nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023-ųjų vasario iki 2024-ųjų sausio buvo užfiksuotas 1,52 laipsnio Celsijaus atšilimas palyginti su XIX a. pabaiga.
Pasak mokslininkų, tai verčia susirūpinti dėl tikslo neviršyti Paryžiaus klimato susitarime numatytos 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribos, tačiau nereiškia, kad ši riba, kuri matuojama dešimtmečiais, bus pažeista visam laikui.
„Artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ir matome to kainą, kiek tai kainuoja socialiniu ir ekonominiu požiūriu, – naujienų agentūrai AFP sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) vadovas Johanas Rockstromas (Johanas Rokstriomas). – 1,5 yra labai didelis skaičius, kuris mums labai kenkia karščio bangų, sausrų, potvynių, sustiprėjusių audrų, vandens trūkumo visame pasaulyje požiūriu. To mus išmokė 2023 metai.“
Pastaraisiais mėnesiais visą planetą užplūdo ekstremalūs reiškiniai: Amazonės baseiną užklupo niokojanti sausra, kai kuriose Pietų Europos dalyse tvyrojo neįprastai aukšta temperatūra, Pietų Amerikoje kilo pražūtingi gaisrai, o Kalifornijoje iškrito rekordinis kritulių kiekis.
„Tai aiškus įspėjimas žmonijai, kad mes sparčiau nei tikėtasi artėjame prie sutartos 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią pasirašėme“, – sakė J. Rockstromas, pridurdamas, kad pasibaigus „El Nino“ temperatūra greičiausiai šiek tiek sumažės.
„Copernicus“ teigė, kad praėjęs sausis buvo karščiausias istorijoje – aštuntas iš eilės mėnuo, kai buvo užfiksuota rekordiškai aukšta mėnesio temperatūra. Ji buvo 1,66 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei apskaičiuotas 1850–1900 metų, priešindustrinio laikotarpio, sausio mėnesio vidurkis.
„2024-ieji prasideda dar vienu rekordiniu mėnesiu – tai ne tik šilčiausias sausis per visą istoriją, bet ir užfiksuotas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį temperatūra buvo daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu“, – sakė „Copernicus“ vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).
Pastaraisiais metais ir toliau didėjo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, daugiausia susidarantis deginant iškastinį kurą, nors mokslininkai teigia, kad per šį dešimtmetį jis turi sumažėti beveik perpus, o Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) įspėjo, kad kito dešimtmečio pradžioje pasaulis greičiausiai perkops 1,5 laipsnio Celsijaus ribą.
„Labai karštų metų seka yra bloga žinia ir gamtai, ir žmonėms, kurie jaučia šių ekstremalių metų poveikį“, – AFP sakė Londone veikiančio Imperijos koledžo klimato mokslo ir politikos profesorius Joeri Rogelj’is (Juris Rogelis).
„Jei pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis nebus skubiai sumažintas iki nulio, pasaulis netrukus peržengs Paryžiaus klimato susitarime nustatytas saugias ribas“, – pridūrė jis.
„Viršija visus rekordus“
„Copernicus“ teigė, kad sausio temperatūra Afrikos šiaurės vakaruose, Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje, taip pat Kanados rytuose ir Europos pietuose buvo gerokai aukštesnė už vidutinę.
Tačiau dalyje Šiaurės Europos, Kanados vakaruose ir centriniame Jungtinių Valstijų regione ji buvo mažesnė už vidutinę.
Nors kai kuriose pasaulio dalyse sausio mėnuo buvo neįprastai drėgnas, Šiaurės Amerikoje, Somalio pusiasalyje ir Arabijos pusiasalyje buvo sausiau.
„Copernicus“ nurodė, kad Čilėje, kuri kovoja su žiauria ten šiuo metu esančios vasaros karščio banga, sausros sąlygos padėjo įsiplieksti miško gaisrams. Šios sąlygos tęsiasi ir vasarį, o penktadienį prasidėję gaisrai savaitgalį nusiaubė pakrantės regioną Valparaisą, nusinešdami daugiau kaip 130 žmonių gyvybių.
„Copernicus“ teigimu, Ramiojo vandenyno pusiaujo dalyje „El Nino“, dėl kurio įšyla jūros paviršius pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o tai lemia karštesnius orus visame pasaulyje, pradėjo silpnėti.
Tuo metu jūros paviršiaus temperatūra ir toliau gerina rekordus.
J. Rockstromas sakė, kad 2023-ieji – „tai metai, kai vandenynų dinamika tiesiog pašėlusiai pasikeitė, ji viršija visus rekordus“.
Vandenynai dengia 70 proc. planetos ploto ir palaiko Žemės paviršiaus tinkamumą gyventi, nes nuo pat pramonės eros pradžios sugeria 90 proc. šilumos pertekliaus, susidariusio dėl žmogaus veiklos sukeltos anglies dioksido taršos.
Šiltesnis vandenynų vanduo nulemia didesnę drėgmę atmosferoje, todėl orai tampa vis labiau nepastovūs, pavyzdžiui, pučia stiprūs vėjai ir smarkiai lyja.
