AFP-BNS
Du patyrę politikai sekmadienį varžosi Suomijos prezidento rinkimuose, šiam postui įgavus didesnę reikšmę po šalies prisijungimo prie NATO ir augant įtampai su kaimynine Rusija.
Maždaug 4,3 mln. rinkėjų turi pasirinkti buvusį konservatorių ministrą pirmininką Alexanderą Stubbą (Aleksandrą Stubą) arba buvusį užsienio reikalų ministrą, Žaliųjų partijos parlamentarą Pekką Haavisto (Peką Havistą), kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.
Kintantis Europos geopolitinis kraštovaizdis bus pagrindinis naujojo valstybės vadovo rūpestis. Nors Suomijos prezidento įgaliojimai yra riboti, palyginti su ministro pirmininko galiomis, jis drauge su vyriausybe vadovauja šalies užsienio politikai ir yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą. Dėl to Suomija atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir 2023-iųjų balandį įstojo į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
Helsinkis teigė, kad Maskva stumia migrantus siekdama destabilizuoti šalį, ir atsakydamas į tai lapkritį uždarė bendrą sieną.
„Tai, kad ką tik įstojome į NATO, turi didelę reikšmę, nes NATO institucijos Suomijoje sukūrimas ir tai, kaip ji atrodys, didžiąja dalimi bus naujojo prezidento užduotis“, – sakė Helsinkio universiteto politikos mokslų daktarė Theodora Helimaki (Teodora Helimaki).
Ji pridūrė, kad iš devynių kandidatų, dalyvavusių pirmajame ture, A. Stubbas ir P. Haavisto buvo bene labiausiai patyrę užsienio politikos srityje.
Pirmajame rinkimų rate sausio 28 dieną A. Stubbas surinko 27,2 proc., o P. Haavisto – 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai. Rinkėjų aktyvumas siekė 71,5 procento.
Prieš pirmąjį turą ekspertai manė, kad į antrąjį turą gali patekti ir kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas). Galiausiai jis liko trečias, surinkęs 19 proc. balsų.
Ketvirtadienį paskelbti visuomeninio transliuotojo „Yle“ apklausos rezultatai rodo, kad A. Stubbą rėmė 54 proc. o P. Haavisto – 46 proc. rinkėjų.
