BNS/Saulius Jakučionis

Verslo ir nevyriausybinės organizacijos antradienį pranešė, jog kreipėsi į Prezidentūrą ir Vyriausybę, siūlydami atsisakyti reikalavimo paramos teikimą įforminti notarine sutartimi, kai parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu.

Dabar tokia sutartis privaloma, kai parama viršija 14,5 tūkst. eurų.

Iniciatyvinės grupės teigimu, tokį reikalavimą Europoje taiko tik Lietuva, jis apsunkina paramos teikimą šalyje, o jį lengvinti reikia, ypač krizių metu.

Kreipimąsi inicijavo MO muziejus, jam pritaria organizacijos „Blue / Yellow”, „Lietuvos Raudonasis Kryžius”, Lietuvos krepšinio federacija, Vilniaus ir Kauno krepšinio klubai „Rytas“ ir „Žalgiris“, „Aukok.lt”, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, „Jaunimo linija”, įmonė „Darius Zubas Holding“, Lietuvos verslo konfederacija, teigiama pranešime.

„Būtinybė kreiptis į notarą potencialius rėmėjus veikia demotyvuojančiai dėl laiko sąnaudų ir procedūrų. Paramos skyrimas dažnai yra ir emocinis sprendimas, tiek laimės, tiek nelaimės atvejais reikalaujantis ir greičio, todėl lankstumas čia yra irgi svarbus“, – pranešime sakė MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.

„NVO sektoriuje žinomas ne vienas atvejis, kai dėl šio ribojimo ir nenorėjimo gaišti laiko notarinėms procedūroms, rėmėjai skyrė iki 14,5 tūkst. eurų paramos vietoje 50 ar 100 tūkst. eurų“, – pridūrė jis.

Pasak M. Morkūno, Lietuvos mecenavimo įstatyme įvardinamos paramos sumos bendruomenių, savivaldybės, nacionaliniams mecenatams atitinkamai yra 50 tūkst., 150 tūkst., 250 tūkst. bei 1 mln. eurų.

„Tai lyg ir indikuoja nacionalinius paramos lūkesčius ir jie gerokai skiriasi nuo 14,5 tūkst. eurų paramos barjero, kurio dydžio nustatymas šių dienų ekonominėmis aplinkybėmis nėra pagrįstas“, – teigė muziejaus atstovas.

Notarinės sutarties reikalavimas paramai yra numatytas Civiliniame kodekse.

Pasak M. Morkūno, siūlymas niekaip nepakeistų kitų įstatymuose numatytų nuostatų dovanojimo sandoriams, o išimtinai tik sudarytų palankesnes galimybes teikti paramą.