BNS
Klaipėdos savivaldybė ieško sprendimų, kaip suvaldyti Smiltynėje maisto ieškančius ir didelius žemės plotus gadinančius šernus. Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.
Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.
Bendrovės direktorius vadovas Žigintas Narmontas BNS sakė, kad gyvūnų iškistos žemės neįmanoma prižiūrėti su įmonės technika.
„Prie pat senosios perkėlos išknisa, einant link muziejaus (Lietuvos jūrų muziejaus – BNS) didžiausius plotus (…) Mes negalime jų prižiūrėti, šienauti. Veją išknisa ir palieka išverstą velėną, su technika neįmanoma prižiūrėti“, – sakė Ž. Narmontas.
Pasak jo, norima išsiaiškinti, kas, kokiu būdu, už kiek ir kada išraustus plotus sutvarkytų, kad juos būtų galima šienauti: „Darome užklausą, kiek mums tai kainuotų“.
„Klaipėdos paplūdimių“ vadovo teigimu, ieškoma ir kitų problemos sprendimo būdų, konsultuojamasi su medžiotojais, Aplinkos ministerija.
„Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, bet dar negavome atsakymo, ką mums patartų – kaip elgtis su šernais, ten medžioklės plotai, kreipsimės ir į medžiotojus. Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame. Po kiekvienos praktiškai nakties būna perknista“, – kalbėjo Ž. Narmontas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologinės įvairovės skyriaus specialistas Modestas Bružas BNS sakė, kad šernai pievas išknisa ieškodami maisto – žemėje peržiemojusių vabzdžių lervų, augalų šaknų.
„Jie visaėdžiai gyvūnai, jų racionas platus, tai gali būti ir kažkokios vabzdžių lervos, kurios žiemą gyvena žemėje, jie išknisa ir jas valgo, gali būti, kad augalų šaknimis maitinasi, o ieškodami maisto nemažą teritoriją ir praeina“, – sakė M. Bružas.
Anot jo, Kuršių nerijoje nėra daug ploto, kur laukiniai gyvūnai galėtų rasti jiems būtino maisto, todėl nukenčia ir žmonių valdos, ir viešosios erdvės.
„Mūsų Kuršių nerija nėra labai maistingas kraštas, tai jie bando kaip tik gali prasimanyti to maisto (…) Yra atvejų, kai žmonės sustoję jiems mėto maistą iš automobilių, dėl to jie netgi turi tokį instinktą įgytą – reikia stovėti prie kelio ir gausi maisto, taip ir pragyvena“, – teigė jis.
Biologas negalėjo atsakyti, kiek šernų dabar yra Kuršių nerijoje, nes tai nesaugomi ir medžiojami gyvūnai: „Apie medžiojamus gyvūnus tokios informacijos nerenkame, tai nėra saugoma rūšis, būtų sudėtinga pasakyti, kiek jų galėtų būti čia pas mus“.
