BNS
Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyksta įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir lėšų rinkimo akciją.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.
Metinių proga Vilniuje visuomenininkai surengė paramos ir solidarumo eitynes – nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Katedros aikštės.
„Šią dieną baigėsi mano puikus gyvenimo etapas“, – BNS sakė 30-metė karo pabėgėlė iš Ukrainos Jana Lomačenska, dirbanti finansininke.
Iš viso eitynėse dalyvavo apie daugiau nei tūkstantis žmonių, jie nešėsi Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos vėliavas. Minioje buvo matyti ir plakatai su užrašais „Šlovė Ukrainai“ ar „Priverskite Rusiją atsakyti“.
Ukrainietis, 38-ių Nikita Barysovas BNS sakė, kad į eitynes atėjo padėkoti Lietuvai už paramą ir siekti parodyti pasauliui, jog karas tęsiasi.
„Turime suvienyti jėgas tam, kad paguldytume Rusiją ant menčių“, – teigė aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis programuotojas.
Prieš eitynes sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai, tylos minute pagerbti žuvę kariai ir civiliai Ukrainoje, įskaitant penktadienį žuvusį Ukrainos pusėje kovojusį lietuvį.
„Radarom!“ – jau 5,5 mln. eurų
Katedros aikštėje tuo metu prasideda 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas, nuo 2022 metų vasario pabaigos organizuojamas kiekvieną savaitę.
Jame dalyvaus NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai, visuomenininkai, valstybės vadovai.
„Reikia paminėti visada šitą dieną, prisiminti, kad verta palaikyti (Ukrainą – BNS), kad karas nesibaigė, kad negalima užmigti, kol tai vyksta“, – BNS sakė metinių minėjimo renginiuose dalyvavęs 30 metų inžinierius Gustas Liaugminas.
Po mitingo vyks eisena su didelėmis Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę, kur vyks Ukrainai skirtas lėšų rinkimo akcijos „Radarom!“ koncertas.
„Radarom!“ organizatoriai šįkart kviečia aukoti pinigus, už kuriuos Ukrainoje kovojantiems kariams bus perkami vadinamieji saugaus kario paketai.
Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.
Akcija prasidėjo dar sausio pabaigoje, šiuo metu jai surinkti daugiau nei 5,5 mln. eurų. „Radarom“ baigsis šeštadienio vakarą.
Solidarumo su Ukraina renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose.
Rusija grasina „kiekvienam iš mūsų“
Politikai antrųjų invazijos metinių proga taip pat dalijosi perspėjimais dėl Rusijos ir padėkomis visuomenei už paramą karo nuniokotai šaliai.
Į Lietuvos žmones kreipęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos puoselėjama neapykanta grasina pasaulio tvarkai „kiekvienam iš mūsų“.
„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Ukraina ginasi herojiškai, kasdieniais pasiaukojimo pavyzdžiais primindama, kokia trapi gali būti laisvė, kodėl ji turi būti branginama ir kaip drąsiai ji gali būti ginama.
„Negalime sau leisti nusisukti, neturime prabangos sustoti padėti tiems, kurie gina savo laisvę ir saugo mus, nes ir nuo mūsų priklauso, kur Rusija galiausiai sustos. Tai – prasmingiausia, ką šiandien galime padaryti vardan pergalingos, teisingos taikos Ukrainoje ir mūsų pačių ateities“, – teigė ministrė pirmininkė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė esanti įsitikinusi, kad agresija galop bus sustabdyta, agresorė išvyta iš Ukrainos teritorijos, o agresijos architektai ir vykdytojai susilauks teisėto atpildo.
„Mes galutinai supratome, kad negalime pralaimėti, todėl laimėsime bet kuriuo atveju“, – sakė parlamento vadovė.
Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos valstybės parama Ukrainai nuo 2022 metų vasario, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.
Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.

