BNS
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per ketvirtą iš eilės pinigų politikos svarstymo posėdį, nusprendė bazinių palūkanų nekeisti, kartodamas įsipareigojimą jas aukštumose išlaikyti tiek laiko, kiek prireiks infliacijai euro zonoje tvariai grąžinti prie 2 proc. tikslinės ribos.
Sprendimas, priimtas iš vienos pusės nerimaujant dėl recesijos ir nuogąstaujant dėl nerimstančio infliacinio spaudimo iš kitos, pateisino prognozes rinkose.
Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje vasarį lėtėjo iki 2,6 proc. nuo 2,8 proc. sausį, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius – nuo 3,3 proc. iki 3,1 procento.
Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį.
Anot „Trading Economics“ kalbintų analitikų, pirmasis skolinimosi išlaidų mažinimo žingsnis gali būti žengtas per artimiausius ECB pinigų politikos svarstymo posėdžius – balandį arba birželį, nors dauguma jų pirmenybę prognozėse teikia antrajai datai.
ECB atnaujino prieš beveik tris mėnesius skelbtas prognozes. Infliacijos euro zonoje šiemet prognozę apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,3 proc., bazinės infliacijos – nuo 2,7 proc. iki 2,6 proc., kitąmet – atitinkamai nuo 2,1 proc. iki 2,0 proc. ir nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc., 2026 metais – liko 1,9 proc. ir sumažinta nuo 2,1 proc. iki 2,0 procento.
ECB taip pat patikslino euro zonos ekonomikos augimo prognozes. Numatoma, kad šiais metais ūkio prieaugis sieks 0,6 proc. ir bus mažesnis už anksčiau prognozuotus 0,8 procento. Prognozė 2025 metams liko 1,5 proc., o 2016-iesiems – pagerinta nuo 1,5 proc. iki 1,6 procento.
