BNS

2050 metais Lietuva turėtų pasigaminti ir suvartoti 74 teravatvalandes (TWh) elektros, taip pat tapti energijos produktus, tarp jų ir vandenilį, eksportuojančia šalimi, skelbiama atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

Energetikos ministerijos parengtame dokumente numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

„Įgyvendinus strategiją Lietuvą norime matyti kaip žaliąja energetika už prieinamą kainą pilnai apsirūpinančią ir ją eksportuojančią valstybę. (…) Nuo to priklauso tiek mūsų nacionalinis saugumas, tiek mūsų šalies gerovė“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pristatydamas strategiją teigė ministras Dainius Kreivys.

Jo teigimu, pagrindiniai Lietuvos energetikos iššūkiai išlieka energetinių resursų importas bei didesnė elektros gamyba.

„Mes vis dar importuojame didžiąją dalį energetinių resursų – dujas, naftą. Tas atsiliepia abiem pusėms: tiek nacionaliniam saugumui, tiek žaliam kursui bei dekarbonizacijai“, – sakė D. Kreivys.

„Dekarbonizuojant mūsų ekonomikas elektra taps esminiu energetikos nešėju, todėl elektros energijos gamyba yra vienas iš esminių ir pagrindinių iššūkių“, – kalbėjo energetikos ministras.

Pagal ministerijos numatytą scenarijų 2050 metais daugiausia elektros turėtų pagaminti sausumos vėjo jėgainės (28,1 TWh), jūros vėjo parkai (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatyti vystyti branduoliniai reaktoriai (11,2 TWh), saulės elektrinės (9,5 TWh).

Tuo metu daugiausia elektros 2050 metais turėtų suvartoti vandenilio (35,5 TWh) bei visa likusi pramonė (12,6 TWh), transportas (6,3 TWh).

„Litgrid“ duomenimis, pernai elektros gamyba Lietuvoje siekė beveik 5,7 TWh, vartojimas – 11,1 TWh.

Dėl branduolinės energetikos reikės apsispręsti iki 2030-ųjų

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategijoje numatytas ir branduolinės energetikos vystymas, statant mažos galios reaktorius.

Pasak D. Kreivio, vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau, be to, branduolinė energija esą sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.

„Sprendimą turėsime padaryti visi kartu įvertinę technologijos plėtrą. Norint reaktorių turėti apie 2040 metus, mes apie 2028–2030 metus turėsime pasidaryti sprendimą. (…) Matysime labai aiškius kaštus ir visus už ir prieš, bet šitas sprendimas mūsų strategijoje yra svarbus, kad mes pradėtume sekti tas technologijas“, – kalbėjo D. Kreivys.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, ateityje smarkiai išaugs vandenilio poreikis.

„Mes turime didžiulį vandenilio poreikį, ko neturi kitos Baltijos šalys. Mes turime didžiausią pramonę, mes turime vandenilio panaudojimą. Čia yra ir „Achema“, ir Mažeikių „Orlen“, ir „Akmenės cementas“, ir taip toliau“, – teigė D. Kreivys.

„Gebėjimas naudoti vandenilį ir bus tas strateginis komponentas, kuris mums leis tapti Baltijos šalių energetiniu centru ir per kurį visų produktų pagrindiniai srautai judės į pramonės centrus“, – pridūrė ministras.

Centralizuotame šildyme – mažiau biokuro

Pasak D. Kreivio, vykstant dekarbonizacijai bendras energijos išteklių suvartojimas šilumos ūkyje sumažės nuo daugiau nei 26 TWh dabar iki 19 TWh 2050-aisiais.

„Idealus šildymas kuo toliau, tuo labiau judės prie elektros šildymo, šilumos siurblių, o bendras energetikos suvartojimas šilumos ūkyje mažės nuo 26 iki 19 teravatvalandžių, pirmiausia dėl didesnio energijos tankio, kurį turi elektra kaip nešėjas bei taupymo“, – teigė D. Kreivys.

Ministerijos skaičiavimais, 2030–2050 metais biokuro dalis centralizuotoje šilumoje turėtų sumažėti nuo 80 iki 47 proc., o jo struktūroje visiškai nelikti gamtinių dujų. Tuo metu elektros dalis šildyme turėtų išaugti nuo 2 iki 30 proc., atliekų – nuo 8 iki 17 proc.

D. Kreivys pabrėžė, kad didžiausių iššūkiu transformuojantis energetikai išlieka transporto dekarbonizacija.

Skaičiuojama, kad 2030–2050 metais elektra arba vandeniliu varomų transporto priemonių dalis visame parke išaugs nuo 10 iki 80 proc.

„Didžioji dalis (transporto bus varoma – BNS) elektros energija, apie 10 proc. – sunkusis transportas, iš dalies geležinkelis – galės būti varomi vandeniliu“, – teigė D. Kreivys.

Strategijoje numatyta, kad 2030 metais Lietuvoje galutinis visos energijos poreikis sieks 88 TWh, 2040 metais – 81 TWh, 2050 metais – 75 TWh.

Pramonei, transportui ir namų ūkiams pereinant prie elektros kaip pagrindinio energijos šaltinio, jos gamyba 2030 metais Lietuvoje turėtų augti iki 25 TWh, 2040-aisiais – iki 54 TWh, 2050-aisiais – iki 74 TWh bei atitikti vartojimą.

Prognozuojama, kad vien iš atsinaujinančių išteklių 2030-aisiais bus pagaminama 60 proc., 2040-aisiais – 85 proc., 2050-aisiais – 95 proc. šalyje generuojamos elektros.

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti 44-140 tūkst. naujų darbo vietų bei 4–11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.

Planuojama, kad energetinės nepriklausomybės strategiją Seimas patvirtins dar šioje pavasario sesijoje.