Šis tyrimas atsirado kaip įvairių daržininkavimo patirčių ir teorinių paieškų pynės, vijusios viena kitą, skatinusios arba neigusios, kaip augalų emancipacijos siekis, tarprūšinio (angl. interspecies) rūpesčio praktikos, hibridinės gyvybės sampratos, ekofeminizmas, aktyvizmas prieš medžių kirtimą, egzotiškų augalų rinkos tyrimas, Donna Haraway ir Bruno Latour‘o teorijų bazė, popkultūros fragmentai, socialiniai tinklai ir kasdieniai pokalbiai su dukra, skirtingi kolektyviniai miesto daržai ir namų terariumai. Įvairių šaltinių, teorinių prieigų ir fikcinių elementų persiklojimai su menininkės praktika tapo galimybe jungti itin skirtingus meninio tyrimo fragmentus, kaip tai jungia daržas – medžiai, žolė, gėlės, daržovės padeda vieni kitiems ir visuomet šalia atsiranda neišviešintų elementų: sliekai, bitės, lietaus vanduo, nutekėjęs gilyn į dirvožemį.

Šis skirtingų gyvybės formų bendrabūvis siejamas ne tik išlikimo būtinybe, bet ir meilės, prisirišimo jausmais, panašiai kaip žmogaus ir šuns sugyvenimas kartu. Jei Donna J. Haraway plėtoja komunikaciją su gyvūnu ir „tapsmą gyvūnu“, Bruno Latour‘as – tapsmą vabzdžiu, tai čia žvelgiama į komunikaciją su augalu ir tapsmą juo.

Tyrimo procesą pasakoja Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca D’Aragona.