AFP-BNS

Metinė infliacija Turkijoje gegužę įsibėgėjo iki 75,45 proc., rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau centrinis bankas tikisi, kad vartotojų kainos pagaliau pasiekė piką ir jų augimo tempas kitą mėnesį pradės lėtėti.

Turkija kovoja su pragyvenimo išlaidų krize, kuri prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) paskatino atsisakyti savo pasipriešinimo palūkanų normų didinimui siekiant kovoti su infliacija.

2023 metų birželį centrinis bankas pradėjo didinti bazinę palūkanų normą ir palaipsniui ją pakėlė nuo 8,5 iki 50 procentų.

Praėjusį mėnesį centrinio banko vadovas Fatihas Karahanas padidino infliacijos metų pabaigoje prognozę nuo anksčiau numatytų 36 iki 38 procentų.

Tačiau F. Karahanas taip pat pareiškė, kad infliacija gegužę pasieks piką, o birželį pradės mažėti.

Turkijos nacionalinė statistikos tarnyba pirmadienį pranešė, kad metinė infliacija, balandį pasiekusi 69,8 proc., gegužę pakilo iki 75,45 procento.

Tarnyba pridūrė, kad per mėnesį, t. y. gegužę, palyginti su balandžiu, vartotojų kainos paaugo 3,7 proc., kaip ir prognozavo centrinis bankas.

Finansų ministras Mehmetas Simsekas praėjusį mėnesį paskelbė trejų metų taupymo planą, kuriuo siekiama sumažinti valstybės išlaidas ir pažaboti infliaciją.

Manoma, kad stulbinantis vartotojų kainų augimas ir Turkijos liros smukimas lėmė didelę rinkimų nesėkmę, kurią R. T. Erdogano partija AKP patyrė savivaldybių rinkimuose šių metų kovą.