BNS

Dėl kilusių liūčių labai tikėtinos naujos nuošliaužos tam palankiausiose vietose, pavyzdžiui, stačiuose upių slėniuose, antradienį pranešė Lietuvos geologijos tarnyba.

Anot tarnybos atstovo Vido Mikulėno, nuošliaužos taip pat tikėtinos vandens telkinių šlaituose, dirbtinėse transporto magistralių nesutvirtintose iškasose ir pylimuose, piliakalniuose.

„Nuošliaužos įvyksta, kai sutrinka natūrali pusiausvyra ir šlaite, pavyzdžiui, padidėja statumas (…) arba kai iškrinta daug kritulių ir pasunkėja gruntų masė“, – teigė Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas.

Anot jo, dėl nuošliaužų patiriami dideli nuostoliai ir gali iškilti pavojus žmonėms ir turtui. Pavyzdžiui, vien 2016–2018 metų laikotarpiu sutvarkyti šlaitus kainavo kelis milijonus eurų.

Šių metų sausį, per atlydį pakilus Jūros upės vandens lygiui, Tauragėje atsinaujino prieš kelerius metus atsiradusios nuošliaužos ir susidarė naujų.

„Kad nuošliaužų rizika būtų mažesnė, stačių šlaitų jautriuose ruožuose būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, apskaičiuoti saugos veiksnius ir suprojektuoti tinkamas šlaitų apsaugos inžinerines priemones: atramines sienutes, požeminio vandens drenažą, geotekstilę, apsodinti tinkamų šaknų sistemų augalų rūšimis ir panašiai“, – sako V. Mikulėnas.

Dėl smarkaus lietaus pirmadienio vakarą nuošliauža fiksuota ir Gedimino kalno pietiniame šlaite Vilniuje. Vis tik jį prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus sako, kad dėl incidento grėsmės kalno stabilumui nėra.

Be kita ko, per liūtį nušliaužė ir Papilės II piliakalnio Akmenės rajone šlaitai.

Dėl audros padarytos žalos kai kurios savivaldybės žada skelbti ekstremalią situaciją.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penkiose Lietuvos savivaldybėse – Šiauliuose, Joniškyje, Mažeikiuose, Telšiuose ir Šilalės rajone, Laukuvoje, – pirmadienį fiksuotos katastrofinės liūtys, daugelyje vietovių – stichiniai lietūs. Vėjo gūsiai vietomis buvo sustiprėję iki 31 metro per sekundę.