Unian/The Economist
Deja, yra didelė tikimybė, kad netrukus Taivanui teks praktiškai parodyti, ko jis išmoko.
Kariniai veiksmai Ukrainoje ir Izraelyje suteikia daug pamokų. Vienas iš atkakliausių „studentų“ – Taivanas, kuris nerimauja, kad gali tapti kitu puolimo objektu, rašo „The Economist“.
Praėjus kelioms dienoms po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį praėjusių metų spalio 7 d., Taivano gynybos ministerija sukūrė darbo grupę, skirtą šiam konfliktui analizuoti. Taivano gynybos ministras Čiu Kuo-Čenas teigė, kad viena iš pagrindinių išvadų – būtinybė pagerinti žvalgybą, kad būtų išvengta netikėto puolimo. Kiti atkreipė dėmesį į pavojų, kad priešlėktuvinė gynyba gali būti palaužta „prisotinimo“ raketų atakomis.
Pastaruoju metu Taivanas pailgino privalomosios karo tarnybos trukmę vyrams nuo keturių mėnesių iki vienerių metų. Tačiau tai vis dar mažiau nei Izraelyje, kur privalomoji tarnyba trunka trejus metus, o moterys tarnauja kartu su vyrais. Izraelio rezervinės pajėgos naudojamos kovoms fronto linijose; Taivane jos daugiausia užsiima vidaus užduotimis. Nuo 2016 metų Taivano karinės išlaidos beveik padvigubėjo ir turėtų siekti 2,6% BVP, tačiau tai vis dar maždaug pusė Izraelio karinių išlaidų prieš karą Gazoje.
Tuo tarpu karas Ukrainoje pabrėžia „asimetriškų“ ginklų, kurie yra pigūs, gausūs ir sunkiai aptinkami, svarbą. Tai taip pat rodo, kad intensyviuose mūšiuose sunaudojama didžiulė amunicijos kiekiai. Kinijos „vanagai“ nori, kad Amerika iš anksto dislokuotų ginklus Taivane, kaip ji daro Izraelyje ir kitur, tačiau tai būtų politiškai rizikinga.
Kritinė infrastruktūra, tokia kaip šalies energetikos tiekimas, turi būti atspari. Tas pats galioja ir ryšiams. Prieiga prie „Starlink“ interneto palydovų pasirodė esanti svarbi Ukrainos kariuomenei. 2023 metų lapkritį Taivano kompanija „Chuanghwa Telecom“ pasirašė sutartį su „OneWeb“, kitu žemosios orbitos palydovų tiekėju.
Kai kurie mano, kad reformos turi būti kur kas gilesnės. Enochas Vu, Taivano nevyriausybinės organizacijos „Forward Alliance“ direktorius, ragina „išvalyti namus“, kad būtų pašalinti sabotažo veikėjai kariuomenėje. Tuo tarpu Taivano pilietinės visuomenės organizacijos mobilizuojasi. Viena iš jų – „Doublethink Lab“, kovojanti su Kinijos dezinformacija, dalijasi informacija su savo kolegomis Ukrainoje. Radijo mėgėjai taip pat mokosi bendrauti ekstremaliomis situacijomis.
Greičiausiai svarbiausia pamoka iš Izraelio ir Ukrainos yra pasirengimas kariauti. Taivanui reikia išsilaikyti pakankamai ilgai, kad sąjungininkai ateitų jam į pagalbą, tačiau apklausos rodo, kad noras priešintis priklauso nuo to, ar taivaniečiai tiki, kad Amerika juos gins. Nerimą kelia tai, kad Donaldas Trumpas, Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus lapkričio rinkimuose, pareiškė, kad Taivanas turi mokėti Amerikai už apsaugą. Taivanas gali padaryti daug, kad sustiprintų savo gynybą, tačiau, deja, nedaug ką gali padaryti, kad paveiktų Amerikos politiką.
