BNS

Pompidou centrui įgijus reprezentatyvų Kazio Varnelio darbą ir 11 už geležinės uždangos Lietuvoje kūrusių menininkų darbų, įstaigos direktorius Xavieras Rey (Ksavjeras Rė) teigia, kad tai leis megzti dialogą su Europos ir Prancūzijos kūrėjais.

Penktadienį Pompidou centre atidarant Lietuvos sezoną Prancūzijoje jis taip pat teigė, kad bendravimas su Vilniumi rengiant parodas vyko itin sklandžiai.

„Atvirai tarus, ir negalėčiau pasakyti to paties apie visą komunikaciją su kitomis užsienio šalimis, matėme nuoširdų norą dirbti su mūsų kolegomis. Taip pat Lietuvos nacionalinis muziejus labai dosniai prisidėjo paskolindami penkiolika K. Varnelio šedevrų ir padėjo šiems darbams atkeliauti į Prancūziją“, – žurnalistams sakė X. Rey.

Pompidou direktorius pažymėjo, kad MO muziejaus reikšmingų septintojo, aštuntojo dešimtmečių darbų atranka ir dovanojimas kitam muziejui yra „gana neįprasta bei liudija draugystę, stiprų ryšį bendradarbiaujant“.

„Darbas praėjo gana lengvai, dėl to esame laimingi žvelgdami į priekį, grąžindami, ką gavome šiandien, mūsų lietuviams draugams. Aptarėme bendros parodos idėją su darbais iš Paryžiaus, kuri būtų pristatyta 2028-aisiais, švenčiant MO muziejaus dešimtmetį“, – kalbėjo X. Rey.

Pasak jo, lietuvių kūrėjai, ypač keliavusieji po Europą, buvo žinomi ir priklausė Rytų Europos avangardui ankstyvajame XX amžiuje. Kitokia situacija menininkų, kurie kūrė Lietuvoje.

„Bet galbūt kai kurie svarbūs kūriniai buvo Lietuvos viduje, ypač labiau šiuolaikinio meno, todėl vienuolikos darbų donacija iš MO muziejaus didžiai prisideda prie šiuolaikinio meno istorijos Europoje, nes mūsų siekis yra turėti geriausią kūrėjų rinkinį kiekviename lauke, iš kiekvienos šalies, ypač Europos“, – sakė Pompidou direktorius.

„Dėl to esame labai laimingi galėdami bendradarbiauti su Lietuvos partneriais, kad įtrauktume į tą istoriją lietuvių kūrėjus“, – pridūrė jis.

„Siekiame būti arti lietuvių kolegų“

Paklaustas, kokio dydžio bus MO muziejuje planuojama bendra paroda ir ar jau turėjo progą aptarti jos temą su muziejaus vadovė Milda Ivanauskiene, X. Rey teigė, kad apie konkrečią temą kalbėti anksti.

„Mintis buvo apžvelgti jungtį tarp Lietuvos ir likusios Europos. Turėtume stipriai remtis į tai, 2028-ieji taip pat yra labai svarbūs, kadangi tai bus pats Pompidou centro uždarymo didelei renovacijai vidurys“, – sakė X. Rey.

„Šiuo laikotarpiu esame tuo laimingesni galėdami bendradarbiauti su kolegomis, tęsti savo darbą, kolekcijos pristatymą visuomenei. Ir, be abejo, prisidėti prie europinės tapatybės labai sudėtingoje diplomatinėje situacijoje. Todėl itin entuziastingai siekiame būti arti lietuvių kolegų, ypač tuo metu (renovuojant Pompidou – BNS)“, – kalbėjo centro direktorius.

Jis taip pat pabrėžė, kad sulig Lietuvos donacijomis Pompidou rinkinius papildė įvairaus formato darbai – vaizdo instaliacijos, skulptūros, paveikslai.

„Mes jau numatome dialogus, kuriuos ateityje galime megzti tarp lietuvių ir kitų Europos, ypač prancūzų kūrėjų“, – tvirtino X. Rey.

Apie K. Varnelį optinio meno kontekste: „vieno trūko“

Kaip sakė Pompidou direktorius, centras prieš dešimtmetį pradėjo išsamią akademinę optinio meno programą apie vengrų menininką Victorą Vasarely (Viktorą Vazerli), persikėlusį į Prancūziją ir tapusį žymiausiu kūrėju tarp tokių autorių kaip Carlosas Cruz-Diez (Karlosas Kruzas-Dijezas), Julio Le Parcas (Chulijo Le Parkas) ir kiti.

„Vieno trūko – Kazio Varnelio. Parodoje galite matyti, koks artimas kitiems optinio meno krypties kūrėjams, bet tuo pačiu savotiškas yra K. Varnelis“, – sakė X. Rey.

„Tai, vėlgi, stipriai prisideda prie šio judėjimo supratimo ir visuotinės vizijos. Kadangi esame svarbiausia optinio meno kolekcija Europoje, buvo labai įdomu turėti šią K. Varnelio retrospektyvą ir įgyti mūsų kolekcijai vieną šedevrą, kurį galėsime eksponuoti su kitais mano minėtais kūrėjais“, – pažymėjo jis.

Anot X. Rey, Pompidou donuotas labai reprezentatyvus K. Varnelio kūrybos pavyzdys, o šio išeivijos lietuvio išskirtinumas yra įsigilinimas ir Lietuvos tradicinio bei liaudies meno išmanymas.

„Tai yra artima kitiems optinio meno kūrėjams, tačiau skirtinga, todėl labai įdomu, kadangi optinis menas nėra siejamas su tradicija, labiau – su mokslišku žvilgsniu, tam tikra septintojo ir aštuntojo dešimtmečių inovacija. Malonu šiuose kūriniuose rasti jungtis tarp tradicijos ir formų evoliucijos, kuri veda į šį naujovišką tapymo būdą“, – kalbėjo Pompidou direktorius.

Tarptautiškumas nacionalinėje institucijoje

Pasak X. Rey, Pompidou centras vadinamas nacionaliniu modernaus meno muziejumi, tačiau atstovauja platesnei, atviresnei nacionalinio muziejaus apibrėžčiai.

„Kalbame ne tik apie tai, koks galėtų būti prancūzų menas prancūzų žmonėms, bet maloniai priimame 40 procentų užsieniečių savo erdvėse, kad parodytume labai įvairialypius XX ir XXI amžių darbus“, – dėstė X. Rey.

Jo teigimu, tarptautinis elementas ypač reikšmingas, nes Rytų Europos ir modernaus meno kolekcijų stiprybę Pompidou centre sudaro užsienio kūrėjai, atvykę į Prancūziją kurti.

„Tarkime, Constantinas Brancusi (Konstantinas Brankuzi) iš Rumunijos, Wassily Kandinsky (Vasilijus Kandinskis) iš Rusijos, Sonia Delaunay (Sonja Delonė) iš Ukrainos. Tai dalis mūsų tapatybės ir labai didžiuojamės galėdami parodyti, kaip kultūra veda pirmyn, ne traukia atgal, kaip karas“, – kalbėjo Pompidou direktorius.

Lietuvos sezono pėdsakas paaiškės jam baigiantis

Užsiminus, kad iš keliolikos kalbintų paryžiečių tik du žinojo vykstant Lietuvos sezoną Prancūzijoje, X. Rey tvirtino, kad renginių ciklo įspaudas turėtų paaiškėti jam baigiantis.

„Tikėkimės, spaudos konferencija sukels publikacijų bangą Prancūzijos meno laikraščiuose ir žurnaluose. Įmanoma, kad nusivilsite, kita vertus, buvau labai laimingas stebėdamas, kad dauguma svarbiausių laikraščių turėjo vedamuosius straipsnius apie sezoną“, – sakė X. Rey.

„Žinoma, visuomet sunku pradžioje. Bet kadangi turime stiprių darbų, sakyčiau, pasibaigus sezonui rezultatas turėtų būti geras įvairiuose meno laukuose“, – kalbėjo jis, pažymėjęs, kad sunku įvertinti prancūzų dalyvavimą sezone prieš įvykstant performansams, spektakliams, kitiems pasirodymams.

Pompidou centre parodų „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ ir „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“ pristatymu penktadienio vakarą atidarytas Lietuvos sezonas Prancūzijoje „Kitas tas pats“ (pranc. „Se voir en l’autre“).

Jo metu iki gruodžio 12 dienos iš viso įvyks daugiau nei 200 renginių bent 80-yje Prancūzijos miestų.