Tie2.lt

Turintys reikšmingą turtą ir norintys, kad jis ilgainiui padėtų užtikrinti ateities kartų gerovę, Lietuvoje vis dažniau renkasi naują paramos teikimo būdą – neliečiamojo kapitalo fondus. Šie fondai suteikia galimybę turtą paversti ilgalaikėmis investicijomis, kurių grąža naudojama visuomenės gerovei. Kas yra neliečiamojo kapitalo fondai ir kaip jie gali tapti palikimu ateities kartoms, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertės.

Neliečiamojo kapitalo fondų idėja kilo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Jungtinėje Karalystėje (JK), kur šie fondai tapo esminiu universitetų ir kitų organizacijų nepriklausomumo ir stabilumo užtikrinimo būdu. Tokie fondai užtikrina tokių įstaigų, kaip Harvardo universitetas, ilgalaikį stabilumą.

„Pastaraisiais metais šis modelis pradėjo populiarėti ir Lietuvoje. Ryškiausias pavyzdys – Kanados lietuvių gydytojų odontologų ir filantropų Angelės ir Sigito Kazlauskų palikimas Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondui. Šio fondo vertė šiuo metu siekia 6 mln. eurų, o minėtosios lėšos naudojamos inovacijoms ir gabių studentų finansavimui. Kiti sėkmingi neliečiamojo kapitalo fondai Lietuvoje – Vilniaus jėzuitų gimnazijos fondas (252 tūkst. eurų), Klaipėdos universiteto Ateities fondas (500 tūkst. eurų) ir M. Čiuželio fondas „Sidabrinė linija“ (748 tūkst. eurų)“, – pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.

JAV atlikti tyrimai rodo, kad neliečiamojo kapitalo fondai padėjo valdančioms organizacijoms itin sudėtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, 2009 m. vykusios finansinės krizės metu koledžai ir universitetai naudojosi savo neliečiamojo kapitalo fondų suteikiama finansine grąža – vidutiniškai 13,4 proc. jų veiklos buvo finansuojama būtent iš šių fondų.

Kas yra neliečiamojo kapitalo fondas?

Skirtingai nuo tradicinės labdaros, kur surinkta parama yra panaudojama tiesiogiai (kas yra surenkama, tas ir panaudojama), neliečiamojo kapitalo fondas užtikrina ilgalaikį finansavimą. Tai reiškia, kad surinktos lėšos nėra naudojamos tiesiogiai paramai, o yra investuojamos. O iš šių investicijų gaunama grąža naudojama remiamos organizacijos poreikiams patenkinti. Kitaip tariant, investuotos lėšos generuoja pajamų srautą, kuris naudojamas remiamoms iniciatyvoms finansuoti, tuo pačiu išlaikant pradinį kapitalą nepaliestą.

„Kaip teigia posakis: „Duok žmogui žuvį, ir jis valgys dieną; išmokyk jį žvejoti, ir jis valgys visą gyvenimą.“ Taip ir neliečiamojo kapitalo fondas suteikia nuolatinį finansavimą, skirtingai nei vienkartinė labdara. Fondui perduotos lėšos nėra tiesiogiai naudojamos finansuoti fondo veiklai, kitaip tariant, šis kapitalas yra „neliečiamas“. Šios lėšos yra investuojamos į komercinius projektus, o gautos pajamos (investicinė grąža) naudojamos fondo remiamiems projektams finansuoti“, – sako J. Karvelė.

Ji pasakoja, kad tradiciniai labdaros fondai, tokie, kaip „Maisto bankas“, tiesiogiai išdalina surinktą paramą žmonėms, kuriems jos reikia, tačiau tokio tipo parama dažnai yra vienkartinė ir reikalauja nuolatinės rėmėjų paieškos. Tuo tarpu neliečiamojo kapitalo fondai investuoja gautas lėšas, o investicijų grąža naudojama ilgalaikiams tikslams finansuoti. Tokiu būdu fondai užtikrina nuolatinį pajamų srautą be nuolatinės rėmėjų paieškos.

Svarbiausi reikalavimai

Lyginant su įprastais paramos fondais, neliečiamojo kapitalo fondai turi itin reikšmingų privalumų, kurių pagrindinis – surinktos lėšos nėra sunaudojamos, o investuojamos, kas užtikrina nuolatinį lėšų paramai srautą. Visgi neliečiamojo kapitalo fondai turi atitikti gana griežtus reikalavimus, kas yra viena pagrindinių priežasčių rinktis tradicinį paramos rinkimą.

„Sorainen“ teisininko padėjėja Morta Šablevičiūtė aiškina, kad, norint įsteigti neliečiamojo kapitalo fondą, būtina turėti minimalų kapitalą – bent 72 405 eurus. Minėtoji suma gali būti surinkta per 3 metus. Tokių fondų investicijos privalo būti vykdomos saugiai, o fondo kapitalą turi valdyti tik profesionalūs investuotojai, būtina griežtai laikytis rizikos valdymo gairių.  Ne mažiau kaip 50 proc. fondo uždirbtų lėšų privalo būti skirta fondo viešiesiems tikslams, tai yra, sunaudojama skiriant tiesioginę paramą finansuojamai veiklai.

„Taip pat yra numatytas ribojimas fondo administravimo išlaidoms: per metus šioms išlaidoms galima skirti tik iki 5 proc. gautų pajamų. Šis ribojimas yra viena iš kliūčių steigti šiuos fondus, kadangi yra sudėtinga rasti profesionalius investicijų valdytojus, kurie sutiktų dirbti už santykinai mažą atlygį. Apsidrausdamas nuo nesėkmingų investicijų, fondas turi griežtai laikytis rizikos valdymo gairių – į vieną investavimo objektą galima investuoti ne daugiau kaip 20 proc. fondo kapitalo“ – dėsto „Sorainen“ teisininko padėjėja M. Šablevičiūtė.

Nepaisant griežtų reikalavimų ir valdymo iššūkių, Lietuvoje neliečiamojo kapitalo fondai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp socialiai atsakingų asmenų ir organizacijų. Jie užtikrina, kad lėšos būtų naudojamos ilgalaikiam visuomenės gerinimui, o tai suteikia galimybę turtui tapti ilgalaikiu ateities kartų palikimu.