AFP-BNS
Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) antradienį prisaikdinta pirmąja Meksikos prezidente moterimi, paveldinti šalį, kamuojamą gaujų smurto ir ekonominio netikrumo dėl jos įtakingos valdančiosios partijos priimtų prieštaringai vertinamų reformų.
Skambant šūksniams „Tegyvuoja Klaudija! Tegyvuoja Meksika!“ 62 metų buvusi Meksiko miesto merė davė priesaiką ir priėmė prezidento juostą Kongrese, stebint užsienio svečiams, įskaitant Jungtinių Valstijų pirmąją ponią Jill Biden (Džil Baiden).
C. Sheinbaum teigė, kad pirmą kartą „moterys atvyko formuoti mūsų gražios tautos likimo“ šalyje, kur kasdien nužudoma apie 10 moterų ir mergaičių.
Palaikytojai pradėjo rinktis auštant, kad atšvęstų naujosios 129 mln. gyventojų turinčios ispanakalbės šalies, kurioje nuo nepriklausomybės atgavimo šalį valdė 65 vyrai, lyderės inauguraciją.
Ceremonijoje nedalyvavo Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI), kurį C. Sheinbaum atsisakė pakviesti, kaltindama, kad jis nepripažįsta kolonizacijos padarytos žalos.
Atsakydama į tai Ispanija paskelbė, kad boikotuos inauguraciją, nors ją su Meksika sieja glaudūs ekonominiai ir istoriniai ryšiai.
Populiarusis pirmtakas baigia darbus
Pagal išsilavinimą mokslininkė C. Sheinbaum pelnė triuškinamą pergalę birželį vykusiuose rinkimuose, žadėdama tęsti kadenciją baigiančio lyderio Andreso Manuelio Lopezo Obradoro (Andreso Manuelio Lopeso Obradoro), artimo sąjungininko, kairiųjų reformų darbotvarkę.
A. M. Lopezas Obradoras palieka prezidentūrą po šešerių metų dėl šalyje nustatyto vienos kadencijos limito, nors jo populiarumo reitingas siekia 70 proc., daugiausia dėl jo politikos, kuria siekiama padėti skurdžiau gyvenantiems meksikiečiams.
Jis paliko C. Sheinbaum vadovauti šaliai, kurioje kasdien įvyksta žmogžudysčių ir pagrobimų, o žiaurūs narkotikų karteliai kontroliuoja didžiulius teritorijos plotus.
Nuo 2006 metų Meksikoje dėl didėjančio nusikalstamo smurto, daugiausia susijusio su prekyba narkotikais ir gaujomis, buvo nužudyta daugiau kaip 450 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 100 tūkst. žmonių dingo be žinios.
Nors C. Sheinbaum pažadėjo laikytis prieštaringai vertinamos kadenciją baigiančio prezidento strategijos, vadinamos „apkabinimai, ne kulkos“, tai yra, pasitelkti socialinę politiką kovai su nusikalstamumu iš esmės, ekspertai tikisi, kad ji atneš šiek tiek pokyčių.
Ramina investuotojus
Naujajai prezidentei taip pat teks spręsti ginčą dėl neseniai priimtų teismų reformų, pagal kurias Meksika taps vienintele šalimi pasaulyje, kurioje visi teisėjai bus renkami visuotiniu balsavimu.
Antradienio rytą netoli Kongreso dešimtys teismų darbuotojų surengė naujausią per kelias savaites demonstraciją.
A. M. Lopezas Obradoras sakė, kad reformos reikalingos siekiant išvalyti „supuvusią“ teismų sistemą, tarnaujančią politinio ir ekonominio elito interesams.
Pakeitimai, kurie, kritikų teigimu, palengvins politikų ir organizuoto nusikalstamumo įtaką teismams, papiktino užsienio investuotojus ir pagrindines Meksikos prekybos partneres – JAV ir Kanadą.
C. Sheinbaum stengėsi išsklaidyti tokius nuogąstavimus, sakydama investuotojams, kad jų pinigai bus saugūs, ir žadėdama vykdyti atsakingą fiskalinę politiką.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino C. Sheinbaum ir pabrėžė, kad jo šalį su Meksika sieja „gilūs politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai“.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras teigė, kad C. Sheinbaum pergalė rinkimuose „siunčia stiprų signalą“ apie itin svarbų moterų vaidmenį valstybės tarnyboje.
Kartu biuras išreiškė susirūpinimą dėl to, kad valdant A. M. Lopezui Obradorui padidėjo kariuomenės vaidmuo užtikrinant viešąjį saugumą, ir paragino C. Sheinbaum spręsti dingusių be žinios asmenų krizę šalyje.
