Šiemet sukanka 100 metų, kai mirė pirmoji Lietuvoje fotografė moteris, viena atvirukų leidybos pradininkių, meninės fotografijos ateljė Palangoje įkūrėja Paulina Mongirdaitė (lenk. Paula Mongird, 1865–1924).

Vrublevskių bibliotekoje saugomas išskirtinis, manoma, grafų Tiškevičių užsakymu apie 1890 metus P. Mongirdaitės sukurtas 49 originalių fotografijų albumas. Albumo viršelis odinis, tamsiai vyšninės spalvos, su aukso spalvos įspaudu „Kretynga“, knygos blokas taip pat auksuotas. Albume aprašų nėra, tačiau nuotraukos išdėstytos taip, lyg vestų iš grafų Tiškevičių dvaro Kretingoje į Palangą.

Dauguma nuotraukų statiškos, vaizdai tarsi sustingę. Įdomu, kad nuotraukose žmogaus buvimo pėdsakų beveik nėra arba jie neakcentuojami, pavyzdžiui, tolumoje matyti neryškios žmonių figūros. Tik albumo pabaigoje atsiranda grupinių fotografijų. Ir neįgudusi akis gali pastebėti, kad užfiksuoti asmenys pozuoja. Vaizdus kiek pagyvina trykštantys fontanai, plaukiojančios gulbės, mistiškumo suteikia pro rūko šydą matomi bažnyčios bokštai.

Kiek plačiau P. Mongirdaitės kūrybą tyrinėjo Jolanta Kvietkutė 2015 m. išleidusi studiją „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“. Pasak J. Kvietkutės, Paulinai visgi labiausiai patiko fotografuoti gamtą, tačiau ji fotografavo ir kasdienį žmonių gyvenimą, ką ir atskleidžia albumas „Kretynga“.