Laimos Oržekauskienės kūryba − tai subtili tekstilės poezija. Audek­las joje yra daugiau, nei apie jį manome. Įsiterpęs į gyvenimą, jis nusineša su savim kasdienybės dalį ir apreiškia, kas yra paralelioje ar šventumo plotmėje.

Tapiserijos sudaro didžiąją jos kūrybos dalį. Į rankų darbo audinį perkeliamas skaitmeninis fotoatvaizdas. Pastovumas, ritualinis veiksmas taip susisiekia su nepastovumu, čia ir dabar momentu. Pati autorė sako: „Man įdomu stebėti, kaip fotoaparatas sustabdo nesurežisuotą dabarties akimirką ir išsaugo kadre jos totalų laiki­numą. Ištraukta iš realios kasdienybės, ji dokumentiškai tiksliai skaitmeninėmis priemonėmis perkeliama į rankų darbo audimo tapiseriją ir įspaudžiama joje, vėl atkuriant realaus dydžio gyvenimiškos tikrovės vaizdą.“

Oržekauskienės tapiserijų pagrindas − abstraktūs archajiniai (kablinio kryžiaus) raštai, kosminės sąrangos elementai. Gelmiškame erdvėlaikyje, kur tarsi prasideda ir baigiasi laikas, atsiveria daugybė virpančių plokštumų. Visa tai, kas pasirodo ir tampa prieinama tiesioginei patirčiai, virsta skaidria ornamentų virtualybe. Menininkė „apšviečia“ juostos, šalio, rūbo, apdangalo, užvalkalo, patiesalo individualumą. Portretuose aptinka būties šventumą, individualią egzistenciją susiedama su būties visuma. Vanduo, vynas, pienas kaip gyvybės apytakos žymės tampa nuorodomis į apeiginį atnašavimą ir pirmapradę tikrovę, kuriai atkurti reikia auko­jimo(si) ritualų. Ir pagaliau pačiame tapiserijų paviršiuje matyti fotografiškai detalios medžiagų lenkimo žymės, raukšlės, klostės, linkiai, siūlės, sudūrimai… Ir vėl iš naujo atsiveria visa apimantis abstraktumas ir begalinė paviršiaus gelmė. Plokštumos susilieja, užplaukia viena ant kitos. Prasmės slankioja, skatindamos žvilgsnį pakilti ir nusileisti, pabūti gelmėje ir paviršiuje.

Laima Oržekauskienė-Ore − viena savičiausių šiuolaikinės tekstilės meno kūrėjų, 2005 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

dr. Odeta Žukauskienė