BNS

Pagal trečiadienį paskelbtus Briuselio planus Europos miestai gaus daugiau laisvės riboti trumpalaikę nuomą, pavyzdžiui, „Airbnb“.

Nors trumpalaikė nuoma yra labai populiari tarp turistų, daugelio tarp turistų itin populiarių miestų vietos gyventojai kaltina tokią nuomą dėl to, kad vietiniai gyventojai netenka galimybės išsinuomoti butus ilgam laikui, o nuomos kainos kyla.

Nuo Niujorko iki Tokijo ir Barselonos – vis daugiau miestų visame pasaulyje pastaraisiais metais įvedė arba svarsto galimybę įvesti apribojimus turistiniams butams. Tačiau po tokių apribojimų dažnai sekdavo nuomos paslaugų teikėjų ir turizmo operatorių skundai teismuose, o tai sukelia teisinį neapibrėžtumą.

Pastaraisiais metais būsto prieinamumas tapo vis didesne problema visose 27 ES valstybėse narėse: 51 proc. Europos miestų gyventojų pernai atliktoje apklausoje nurodė, kad tai yra „neatidėliotina ir skubi problema“.

Briuselio duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo 60 proc., o nuomos kainos – 20 proc., todėl milijonai žmonių susiduria su sunkumais ieškodami sau prieinamo būsto.

ES duomenimis, 2018–2024 metais „trumpalaikės nuomos veikla“ keturiose pagrindinėse nuomos platformose išaugo 93 proc.

Siūlomas naujas aktas

Todėl Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė Įperkamo būsto aktą, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms ir miestams spręsti būsto įperkamumo ir prieinamumo problemas didžiausią spaudimą patiriančiose vietovėse, nurodoma EK pranešime.

„Prieš metus pažadėjau spręsti Europos būsto įperkamumo problemą. Šiandien žengiame vieną žingsnį šia kryptimi, suteikdami daugiau aiškumo ir paramos vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms atsižvelgdami į vietos realijas. Įperkamo būsto trūkumas kelia susirūpinimą daugeliui mūsų Europos piliečių. Darbuotojai ir studentai negali sau leisti gyventi ten, kur jie dirba ir mokosi. Tačiau svarbiausia yra sąžiningumas. Šiandien mes teikiame naudą visiems europiečiams“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Kai kuriuose miestuose ir populiariose turistų lankomose vietose, kur spaudimas būstui yra didžiausias, didėjantis būsto naudojimas kitais nei pagrindinės gyvenamosios vietos tikslais gali pabloginti vietos prieinamumą ir įperkamumą. Įperkamo būsto aktu reaguojama į šiuos labai lokalizuotus susirūpinimą keliančius klausimus. Juo valdžios institucijoms suteikiamas teisinis tikrumas, kai jos, atsižvelgdamos į vietos ypatumus, nusprendžia imtis veiksmų pagal ES teisę.

Kai kurios valstybės narės jau ėmėsi priemonių tokiam spaudimui sumažinti, tačiau susidūrė su teisiniais sunkumais dėl suderinamumo su ES teise. Įperkamo būsto aktu užtikrinamas aiškumas ir nuspėjamumas, taip pat atsižvelgiama į valstybių narių ir savivaldybių prašymą užtikrinti didesnį teisinį tikrumą dėl to, kaip jos gali veikti ES bendrosios rinkos kontekste.

Pirmoji bendra sistema

Įperkamo būsto aktas yra pirmoji bendra Europos sistema, skirta su būstu susijusioms priemonėms, darančioms poveikį bendrajai rinkai, vertinti. Sprendimą dėl to, ar imtis veiksmų ir kokių priemonių imtis, priima kompetentingos institucijos. Būsto politikos sprendimai tebėra nacionaliniai, regioniniai ir vietos sprendimai.

Aktu siekiama suteikti teisinio aiškumo valdžios institucijoms, kai jos nusprendžia imtis veiksmų nepalankiomis būsto sąlygomis, kartu apsaugant bendrąją rinką ir visapusiškai laikantis subsidiarumo principo.

Naujosiomis taisyklėmis siekiama padėti kompetentingoms institucijoms pagal bendrą metodiką nustatyti nepalankiausias būsto sąlygas patiriančias vietoves. Kai valdžios institucijos nusprendžia apriboti naudojimąsi būstu, pavyzdžiui, trumpalaikės nuomos ar laisvų būstų atveju, jos turi įrodyti, kad tai prisideda prie spaudimo vietos būstui, ir užtikrinti, kad visos priemonės būtų tikslinės, būtinos ir proporcingos.

Kalbant apie trumpalaikę nuomą, visos priemonės turi būti skirtos veiklai, kuria mažinamas ilgalaikiam naudojimui skirtų būstų fondas, ypač tais atvejais, kai dėl jų masto, dažnumo ar komercinio pobūdžio padidėja spaudimas būstui. Prieš nustatydamos apribojimus, valdžios institucijos taip pat turi įrodyti, kad trumpalaikės nuomos veikla bent trejus metus darė didelį neigiamą poveikį būsto įperkamumui ar prieinamumui ir kad mažiau ribojančios priemonės nebūtų tokios pat veiksmingos. Jos turi taikyti ES trumpalaikės nuomos reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą, įskaitant jo registracijos reikalavimus ir jų neatitinkančių sąrašų pašalinimą arba panaikinimą, ir, kai įmanoma, naudoti pagal tą reglamentą surinktus duomenis savo vertinimui pagrįsti.

Trumpalaikė nuoma nėra vienintelė nepagrindinio būsto naudojimo forma, kuri gali padidinti spaudimą būstui. Valdžios institucijos taip pat imasi priemonių, darančių poveikį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įsigijimui ar naudojimui, pavyzdžiui, spręsdamos antrųjų namų ar ilgą laiką negyvenamų būstų problemą. Įperkamo būsto įstatyme taip pat nustatyta aiškesnė tokių veiksmų sistema. Įstatymu apsaugomas teisinis tikrumas ir teisėti lūkesčiai: su įgijimu susijusios sąlygos negali būti taikomos atgaline data, turi būti numatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės.

„Būstas visų pirma yra vieta gyventi, vieta mėgautis, jaustis saugiai ir užtikrinti, kad galėtume plėtoti savo gebėjimus ir stipriąsias puses. Namai ir butai taip pat turi teisėtą ekonominę vertę, o tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių investuoja į nekilnojamąjį turtą. Tačiau susiduriame su baisia krize, dėl kurios daugelis piliečių negali gauti būsto. Kai rinka nesugeba pateikti tokio svarbaus dalyko kaip įperkamas būstas, valdžios institucijos yra atsakingos už veiksmus. Įperkamo būsto įstatymu vietos valdžios institucijoms suteikiame teisinį tikrumą, kad jos galėtų imtis veiksmų ir spręsti vieną didžiausių mūsų laikų problemų“, – sakė už švarią, teisingą ir konkurencingą pertvarką atsakinga vykdomoji Komisijos pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera.