Pranešimas spaudai
Retrospektyvinėje parodoje pristatoma daugiau nei 200 Virgilijaus Šontos (1952–1992) kūrinių, kuriuos papildo biografiniai dokumentai, suteikiantys galimybę pažvelgti į slėpiningą nepaprastai jautraus ir dramatiško likimo menininko asmenybę.
Atidarymo renginys: kovo 27 d., penktadienį, 18 val.
V. Šonta gyveno visuomenėje, kurioje socialines „normas“ diktavo primityvi ir brutali sovietų valdžia. Pasak parodos kuratorės Margaritos
Kuratorius Gintaras Česonis pabrėžia, kad „Šonta Lietuvos fotografijos istorijoje išsiskiria ne tik savita vizualine kalba, bet ir drąsa būti atviram ir kitokiam. Ši paroda yra kvietimas bent kiek artimiau pažinti menininką, kurio gyvenime ir kūryboje laisvė buvo esminė, galbūt net gyvybę kainavusi vertybė.“
V. Šontos kūryba skleidžiasi melancholiškomis nuotaikomis, stebintis žmogumi, per ypatingą ryšį su gamta, per ekscentrišką santykį su aplinka. Jo darbuose susilieja humanistinis dokumentalizmas, meniniai eksperimentai ir jautri fotografijos estetika, leidžiantys jo kūrybai išlikti reikšmingai ir šiandien, nepaisant trumpo ir tragiško jo gyvenimo – būdamas 40 metų jis buvo nužudytas
Ekspozicijoje koduojami pagrindiniai menininko gyvenimo ir kūrybos etapai: analoginės fotografijos raiška (Ag), studijos ir kūrybos pradžia Kauno politechnikos institute (KPI), įsitraukimas į Lietuvos fotografijos meno draugijos veiklą (LFMD), jo gyvenimą gaubęs šmėkliškas KGB šešėlis (KGB), slėpta tapatybė (LGBTQ+), JAV pilietybė ir kelionės į „savo“ šalį (USA).
Šie kodai simboliškai ženklina sudėtingą menininko biografiją, kurioje daug nutylėjimų, paslapčių, „tarp eilučių“ slypinčių prasmių ir klausimų, atsakymai į kuriuos tarsi plaikstosi vėjyje, kaip ir 1962-aisiais Bobo Dylano sukurtos pilietinių teisių judėjimo himnu tapusios dainos priedainyje.
