Pranešimas spaudai
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, taip pat didinti finansavimą atskiroms kultūros ir meno sritims, užtikrinti lėšas svarbiausiems valstybės kultūros pristatymo renginiams, atverti daugiau galimybių NVO sektoriui.
Rengiant biudžeto projektą buvo įvertintos išaugusios Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų išlaidos dėl infliacijos ir padidėjusių energetinių kaštų. Kitąmet ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų biudžetai bus didinami 4,4 mln. eurų: ši suma numatoma kaip tęstinės lėšos, ir ateityje liksiančios įstaigų biudžetuose. 2 mln. eurų papildomai kitąmet planuojama skirti kultūros įstaigų plėtrai – naujai atveriamoms kultūrinėms erdvėms įveiklinti ir išlaikyti. Kultūros ministerija primena, kad per artimiausius metus visoje Lietuvoje planuojama atidaryti net 14 iš esmės atnaujintų ar visai naujų kultūros erdvių – teatrų, muziejų, bibliotekų, koncertinių salių.
Lietuvos kultūros tarybai (LKT) tiek dėl COVID-19 pasekmių, tiek dėl infliacijos kasmet buvo pridedama po 1,6 mln. eurų. Kitąmet LKT bus papildomai skiriama 2 mln. eurų, kurie taip pat tampa tęstinėmis lėšomis – pastovaus LKT biudžeto dalimi. Tai – 400 tūkst. eurų daugiau, nei buvo papildomai skiriama ankstesniais metais. Kultūros ministerija primena, kad nuo 2024 m. į LKT administruojamą projektinį finansavimą nebegali pretenduoti ministerijai pavaldūs muziejai: jie turi teikti paraiškas Kultūros ministerijai gauti finansavimui pagal naują modelį.
„Įgyvendinus šį reikšmingą ir logišką pokytį nei LKT, nei muziejai nenukentėjo finansiškai. Priešingai: 2024 m. valstybiniams muziejams prie 1,3 mln. eurų, perkeltų iš LKT, papildomai planuojama skirti dar 300 tūkst. eurų. Taigi iš viso valstybinių muziejų veiklai bus skirta 1,6 mln. eurų, – kalbėjo S. Kairys. – Lietuvos kultūros tarybai kitų metų biudžete planuojama papildomai skirti 2 mln. eurų. Ypač svarbu, kad šios lėšos yra tęstinės, taigi sukuriama sąlyga tvariam biudžetui ir ateityje. Didesnis LKT finansavimas atveria didesnes galimybes ir šalies NVO sektoriui. Taip pat nepamiršome ir daug metų nedidinto finansavimo Scenos menų programai: kitų metų biudžete scenos menų įstaigų veiklai papildomai planuojama skirti 240 000 eurų.“
Kitąmet NVO sektoriui atsiveria naujų galimybių ne tik dėl didesnio LKT biudžeto bei artėjančio Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje. Auga ne tik finansavimas, bet ir veiklos kryptys bei galimybės: nuo kitų metų NVO sektorius taip pat galės tapti Socialinio recepto iniciatyvos dalimi, aktyviai įsitraukti į „Dizaino sparnų“ projektą. Dar viena galimybė – dalyvavimas Kultūros paso priemonėje: nuo kitų metų šios priemonės finansavimas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos perkeliamas Kultūros ministerijai – viso 4 mln. eurų. „Visa tai padės užtikrinti tvarią ir gyvybingą tiek NVO sektoriaus, tiek ir bendrą Lietuvos kultūros ekosistemą“, – sakė kultūros ministras S. Kairys.
Biudžeto projekte užtikrintas finansavimas ir Lietuvai svarbiems kultūros pristatymo renginiams ir šventėms. 4,7 mln. eurų numatoma skirti kitąmet vyksiančiai Šimtmečio dainų šventei „Kad giria žaliuotų“. Būsimiems Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje renginiams planuojama skirti 2,5 mln. eurų. Parengiamiesiems M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo darbams planuojama skirti 300 000 eurų.
Didesnis finansavimas 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatomas ir kitoms kultūros sritims. Lietuvos kino centrui (LKC) kasmet dėl COVID-19 ir infliacijos pasekmių papildomai buvo pridedama po 1 mln. eurų. Kitų metų biudžete ši suma didėja iki 1,5 mln. eurų ir tampa tęstinėmis lėšomis – nuolatine LKC biudžeto dalimi. Taip pat dar penkeriems metams pratęsiama pelno mokesčio lengvata kino gamybai.
Naujai įkurtam Medijų rėmimo fondui numatoma papildomai skirti 950 000 eurų (iš jų 150 000 eurų numatyta iš Pažangos programos lėšų), Paveldotvarkos programai – papildomi 500 tūkst. eurų. Knygoms ir dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti skiriamos lėšos didės 288 000 eurų.
