AFP-BNS

30 proc. šoktelėjusios naftos kainos smukdo pasaulines akcijų rinkas, nuogąstaujant dėl naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų, kur JAV ir Izraelio karas su Iranu tęsiasi jau antrą savaitę ir nėra jokių požymių, kad jis greitai baigsis.

Pirmadienį prekybos sesijos pradžioje Europos akcijų biržų indeksai smunka. Frankfurto ir Paryžiaus biržų indeksai per rytinius sandorius prarado daugiau nei 2,5 proc., o Londono – 1,8 proc.

Investuotojai puolė bėgti iš akcijų rinkos po to, kai naftos kaina šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vis labiau nerimaujama, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali trukti ilgą laiką, no tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad tik „besąlygiška Irano kapituliacija“ užbaigs karą.

Savaitgalį D. Trumpas pareiškė, kad kainų šuolis yra „maža kaina“, kurią reikia sumokėti, norint pašalinti Irano branduolinę grėsmę. Jis dar kartą pakartojo Baltųjų rūmų tvirtinimą, kad kainų kilimas yra laikinas.

Abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos praėjusią savaitę pakilo daugiau nei ketvirtadaliu. Pirmadienį prekybos Azijoje metu „West Texas Intermediate“ kaina šoktelėjo net 30 proc. iki 118,88 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ nafta pabrango 28 proc. iki 118,73 JAV dolerio.

Nuo karo Irane pradžios WTI kaina pakilo daugiau nei 75 proc., o „Brent“ – daugiau nei 60 proc.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie atakas prieš naftos telkinius pietų Irake ir šiauriniame autonominiame Kurdistano regione, dėl kurių JAV valdomas naftos telkinys buvo priverstas nutraukti gavybą, o Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kuveitas pradėjo mažinti naftos gavybą.

Perspektyva, kad energijos kainos ilgą laiką išliks aukštos, sukėlė baimę dėl naujo infliacijos šuolio, kuris galėtų smogti pasaulio ekonomikai ir sutrukdyti centriniams bankams mažinti palūkanų normas siekiant paremti ekonomikos augimą.

Dėl perspektyvos, kad pasaulio ekonomika patirs smarkų smūgį, akcijos pirmadienį ir toliau pinga.

Seulas akcijų biržos indeksas vienu metu smuko daugiau nei 8 proc., o Tokijo biržos indeksas prarado 7 proc., o Taipėjaus – daugiau nei 5 proc. Smarkiai akcijos pigo ir Honkonge, Šanchajuje, Sidnėjuje, Singapūre, Maniloje ir Velingtone.

„Gilesnis sukrėtimas plinta visoje gamybos grandinėje, – sakė „SPI Asset Management“ atstovas Stephenas Innesas (Stivenas Inesas). – Persijos įlankos gamintojai mažina gamybą, nes sandėliai pildosi, o eksporto srautai sustoja. Kataras sustabdė skystinimo procesą pagrindinėse dujų gamyklose, o šį procesą atkurti užtruks savaites, net jei konfliktas rytoj atslūgtų. Kitaip tariant, rinka susiduria ne su šokiruojančiomis naujienų antraštėmis, o su fiziniu naftos gavybos mažėjimu.

Naftos kaina, viršijanti 100 JAV dolerių, nėra tik prekių kainų kilimas. Tai tampa mokesčiu pasaulio ekonomikai.“

Tačiau D. Trumpas stengiasi užtikrinti, kad naftos kainų šuolis nebus ilgas.

„Trumpalaikės naftos kainos, kurios greitai nukris, kai bus pašalinta Irano branduolinė grėsmė, yra labai maža kaina, kurią turi sumokėti JAV, pasaulis, saugumas ir taika“, – sekmadienio vakarą jis parašė socialiniame tinkle.

Blogiausia dar priešakyje

Michaelas O’Rourke (Maiklas O’Riurkas) iš „JonesTrading“ įspėjo, kad investuotojams skausmas gali trukti kurį laiką.

„Blogiausia dar tik priešakyje – akcijų rinkos reakcija, – sakė jis. – Tikiuosi, kad rizikos vengimo nuotaikos išliks, kol negausime kokių nors konkrečių teigiamų naujienų.“

Pesimistines nuotaikas dar sustiprino penktadieninės naujienos, kad JAV ekonomika vasario mėnesį netikėtai prarado darbo vietų, o nedarbas šiek tiek padidėjo. Be to, JAV sumažėjo ir JAV mažmeninės prekybos pardavimai.