Pranešimas spaudai
Latvių knygininkystė mini įspūdingą sukaktį – 500 metų nuo pirmosios spausdintos knygos. Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta latvių knygininkystės 500 metų sukakčiai skirta plakatų paroda „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“. Parodoje pasakojama dingusios pirmosios latviškos knygos istorija ir pristatomos svarbiausios asmenybės, padariusios įtaką latvių kalbai, nacionalinei savimonei ir tautinei tapatybei nuo 1525 m.
Dingusi knyga – šimtmečius trunkantis detektyvas
Pirmoji latviška knyga, sudaryta iš liuteroniškų tekstų latvių ir estų kalbomis, taip ir nepasiekė Rygos, nes Liubeke ją areštavo katalikus rėmusi miesto valdžia. Vis dėlto archyvų duomenys leidžia manyti, kad keli egzemplioriai galėjo išlikti – kaip sako parodos rengėjai, pirmosios latviškos knygos detektyvinė istorija tęsiasi.
Vilnius taip pat paliko pėdsaką latvių raštijos istorijoje. Kaip pažymėjo parodos rengėja Aiva Rozenberga, 1585 m. Vilniuje išleistas jėzuito Petro Kanizijaus katalikų katekizmo vertimas į latvių kalbą – seniausias iki mūsų dienų išlikęs latviškas spausdintinis tekstas. Taigi šiemet kartu minime ir šio reikšmingo fakto 440 metų sukaktį.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė minėjo, kad simboliška, jog paroda eksponuojama toje pačioje bibliotekos erdvėje, kurioje lankytojai sutinka ir Martyną Mažvydą. Sveikindama svečius iš Latvijos, generalinė direktorė palinkėjo, kad praėjus 22 metams, kai Lietuva švęs pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo katekizmo, 500 metų jubiliejų, galbūt jau bus atrastos pirmosios dingusios latviškos ir estiškos knygos.
Ypatingas lapkritis – trys svarbios sukaktys ir netikėtas atradimas
Ne tik šie metai, bet ir šis lapkričio mėnuo ypač svarbus latviams, kaip teigė Latvijos ambasadorė Solveiga Silkalna, nes lapkričio 18 d. Latvija paminėjo 107-ąsias nepriklausomybės metines, 90-ąsias Laisvės paminklo Rygoje metines ir pirmosios spausdintinės knygos 500 metų jubiliejų.
Nors knygų istorijos reikalauja kantrybės, vis dėlto net praėjus šimtmečiams gali nutikti malonių netikėtumų ir sutapimų. Šių metų lapkričio 10 d. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėjas Povilas Andrius Stepavičius vienos senos knygos viršelyje aptiko sukarpytas kitų leidinių dalis. Kaip vėliau paaiškėjo, atrastos latviškos dalys yra iki šiol nežinotos latviškos knygos, katalikiško katekizmo, fragmentai, siekiantys 1620–1621 m.
Fragmentų kilmę ir reikšmę nustatyti padėjusi dr. Ernesta Kazakėnaitė straipsnyje apie atradimą rašė, kad „[n]ors išlikusio teksto apimtis labai nedidelė, vos du lapeliai, radinys itin vertingas, nes seniausias iki šiol žinomas išlikęs katalikiškas evangelijų ir epistolų vertimas siekia 1640 m.“ Taigi galima pasidžiaugti dar vienu senųjų knygų tyrėjams užduotu galvosūkiu.
Plačiau apie atradimą kviečiame skaityti Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus tinklaraštyje ›
Plakatų parodą „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“ iki lapkričio 27 d. dar galite pamatyti Lietuvos nacionalinės bibliotekos III a., atrijuje. Parodos tekstai – anglų kalba.
Parodą organizuoja Latvijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Latvijos nacionalinė biblioteka.
