AFP-BNS

Naujausia konstitucinė krizė Lenkijoje, išprovokavusi demonstracijas ir naują konfrontaciją dėl Konstitucinio Teismo ateities, atskleidė gilius politinius nesutarimus tarp šalies proeuropietiškos vyriausybės ir konservatyvių-nacionalistinių opozicijos jėgų.

Naujienų agentūra AFP pateikia penkis žinotinus dalykus apie šį ginčą.

Politizavimas

Platesnio masto konfliktas dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje kilo dar 2015 metais ir daugiausia yra susijęs su Konstituciniu Teismu.

Prieš tų metų parlamento rinkimus darbą baigianti centristų dauguma parlamente paskyrė penkis Konstitucinio Teismo teisėjus. Vėliau teismas nusprendė, kad trys iš tų paskyrimų buvo galiojantys, o du – prieštaravo Konstitucijai, nes laisvos vietos atsirado jau kitos parlamento kadencijos metu.

Atėjusi į valdžią, partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atmetė ankstesnės vyriausybės paskyrimus ir pasirinko savo kandidatus.

Šis ginčas sukėlė susirūpinimą Europos Komisijoje ir tapo pagrindiniu užsitęsusios Varšuvos ir Briuselio konfrontacijos dėl teisinės valstybės principų elementu.

Po 2023 metų parlamento rinkimų, kuriuose pergalę šventė Donaldo Tusko vadovaujama koalicija, vyriausybė pažadėjo atkurti teismų nepriklausomumą ir išspręsti ginčą dėl Konstitucinio Teismo.

Po PiS remiamo Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) pergalės prezidento rinkimuose 2025 metų birželį prasidėjo sudėtingų prezidentūros ir vyriausybės santykių laikotarpis.

Nauji teisėjai

Ginčas paaštrėjo, kai Europos institucijos priėmė sprendimus, kuriais ginčijo teismo nepriklausomumą jo dabartine forma.

Kovo mėnesį žemieji parlamento rūmai, kuriuose dauguma priklauso centristams, išrinko naujus teisėjus, tačiau prezidentas K. Nawrockis atsisakė priimti visų jų priesaiką.

Venecijos komisija vėliau pateiktoje rekomendacijoje nurodė, kad teisėjai turėtų turėti galimybę pradėti eiti pareigas be priesaikos, kurią turi priimti prezidentas.

Demonstracijos

D. Tusko vyriausybė teigia norinti išspręsti institucinę aklavietę ir reformuoti teismą.

Dešiniųjų šalininkai pradėjo rinktis prie teismo pastato Varšuvoje, teigdami, kad nori apginti PiS valdymo metais paskirtus teisėjus ir užkirsti kelią vyriausybės įsikišimui.

Įtampa padidėjo, kai aplink teismą buvo dislokuota policija, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi veiksmų, turinčių įtakos teismo vadovybei.

Žymūs PiS ir kraštutinių dešiniųjų veikėjai pasmerkė šiuos vyriausybės veiksmus, kurie, anot jų, prieštarauja Konstitucijai. Tuo metu vyriausybės šalininkai tvirtina, kad reformos yra būtinos teismų teisėtumui atkurti.

Vėliau K. Nawrockis pats nuvyko į teismą, kur nesutarimai su naujai išrinktais teisėjais dar labiau padidino įtampą.

Išeitis

Spalio 31-ąją prezidentas surengė konsultacijas su politinėmis partijomis, siekdamas rasti kompromisą, tačiau proveržio pasiekti nepavyko.

Europos Komisija paragino siekti pažangos sprendžiant aklavietę dėl teismo, o teisės ekspertai, pilietinės visuomenės organizacijos ir politiniai lyderiai toliau pasisako už reformas, kuriomis siekiama stiprinti teismų nepriklausomumą.

Tačiau dėl gilaus politinio susiskaldymo pasiekti susitarimą yra sunku.

Politinis susiskaldymas

Lenkijos politikoje dominuoja dvi konkuruojančios stovyklos: D. Tusko proeuropietiška „Pilietinė koalicija“ ir konservatyvioji-nacionalistinė dešinė, kuriai vadovauja PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis).

Kitos grupės, pavyzdžiui, kairieji, rinkimuose tebėra nereikšmingos.

Politinis susiskaldymas taip pat pasireiškia tokiais klausimais kaip abortai, santykiai su Europos Sąjunga, parama Ukrainai, ryšiai su Vokietija, Katalikų Bažnyčios vaidmuo visuomeniniame gyvenime ir kt.

Nuo K. Nawrockio išrinkimo santykiai tarp vyriausybės ir prezidentūros tebėra įtempti.

Parlamento rinkimai

Konstitucinis ginčas vyksta artėjant kitiems parlamento rinkimams, kurie numatyti 2027 metais.

Pasak politologės Ewos Marciniak (Evos Marciniak), šalies politinės jėgos jau yra sutelkusios dėmesį į rėmėjų mobilizavimą.

Tačiau įtampa konservatorių stovykloje kelia klausimų dėl būsimų aljansų, ypač dėl bendradarbiavimo su kraštutinių dešiniųjų partijomis, kurios, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, dabar sulaukia didesnio palaikymo.