BNS

Europos Sąjungoje (ES) nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojant naujai dviejų eurų rinkliavai už kiekvieną prekių rūšį siuntose iš trečiųjų šalių, Lietuvos siuntų bendrovės prognozuoja, kad siuntų srautas laikinai smuks dar bent penktadaliu, tačiau tai neturėtų paveikti jų rezultatų.

Stabdant daugiausia iš Kinijos siunčiamų mažos vertės siuntinių antplūdį, nuo liepos ES jau įsigaliojo trijų eurų muito mokestis iki 150 eurų vertės siuntoms iš trečiųjų šalių.

Nuo to laiko siuntų srautas į Lietuvą mažėjo 30–70 proc., o naujas dviejų eurų mokestis, taikomas nepriklausomai nuo siuntos vertės, dar labiau mažins jų siuntimą, tačiau jis bus mažiau pastebimas dėl Kalėdų švenčių, sako BNS kalbinti bendrovių atstovai.

Lietuvos pašto, turinčio siuntų savitarnos terminalus „LP Express“, atstovas Lukas Zadarackas sako, kad nuo liepos 1 dienos siuntų iš ne ES šalių metinis srautas sumažėjo apie 30–35 proc., o naujas mokestis šią tendenciją dar labiau sustiprins.

„Papildomas 2 eurų mokestis šią tendenciją dar labiau sustiprintų ir paskatintų pirkėjus atidžiau įvertinti savo pasirinkimus. Vis dėlto šiuo metu sunku patikimai prognozuoti, kiek dėl jo galėtų papildomai sumažėti siuntų iš ne ES šalių srautai, todėl konkrečiais skaičiais nenorėtume spekuliuoti“, – komentare BNS teigė L. Zadarackas.

Tarptautinės Prancūzijos siuntų pristatymo grupės „Geopost“ bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila teigia, kad nuo liepos 70 proc. sumažėjęs metinis siuntų srautas lapkritį ir gruodį dar mažės po 20 proc.: „Kinija yra ir liks mūsų akiratyje, bet tos siuntos dabar sumažėjo drastiškai ir neatsistatė.“

Tikimasi atsigavimo prieš Kalėdas

Tuo metu Estijos kapitalo pašto ir logistikos bendrovės „Omniva“ vadovas Lietuvoje Tadas Drunga BNS sako, kad naujas dviejų eurų mokestis tik laikinai sumažins siuntų srautus: „Galimi nedideli trumpalaikiai svyravimai, tačiau rinka jau prisitaiko prie pasikeitusių reikalavimų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje tikimės nuoseklaus siuntų kiekio atsigavimo.“

Jo teigimu, taip nutiko ir įvedus trijų eurų mokestį – rinkoje iš pradžių siuntų srautai sumažėjo apie 70 proc., tačiau rugsėjį pradėjo atsigauti – po pirminio kritimo jie išaugo apie 20 procentų.

Suomijos „Posti Group“ siuntų įmonės „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje Vaidotas Kirkickas BNS teigia, kad šiuo metu siuntų iš Kinijos kiekis, palyginti su birželiu, yra sumažėjęs perpus, o naujo mokesčio poveikis artimiausiomis savaitėmis bus minimalus.

„Įsibėgėjus rudeniui matome kasmetinį siuntų kiekio augimą ruošiantis šventiniam laikotarpiui (…). Labai tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis (Juodasis penktadienis, Kalėdos) jo poveikis siuntų srauto apimtims bus minimalus. Vėliau, po Naujųjų srautas neabejotinai mažės“, – komentare BNS teigė jis.

Savo ruožtu logistikos bendrovės „Venipak“ komercijos vadovas Olgerdas Janovičius pažymi, kad naujoji rinkliava dar labiau skatins tarptautines platformas konsoliduoti prekių importą ir plėsti sandėliavimą ES, todėl mokestis palies platesnį tarptautinės e. prekybos segmentą.

„Vis dėlto prognozuoti, kiek konkrečiai dėl to sumažės siuntų srautai, būtų ankstoka. Daug kas priklausys nuo pačių prekybininkų sprendimų: ar jie papildomas išlaidas įtrauks į galutinę prekių kainą, ar dalį jų prisiims patys, taip pat, kaip keis savo logistikos modelius“, – BNS teigė O. Janovičius.

Jo teigimu, dalis siuntų srautų ne išnyksta, o persiskirsto, nes tarptautiniai prekybininkai prisitaiko prie naujų sąlygų ir prekes siunčia iš Europoje esančių  sandėlių.

„Pastebime, kad gyventojai mažiau perka impulsyviai ir atidžiau vertina galutinę pirkinio kainą, įskaitant papildomus mokesčius. Tai skatina juos labiau apgalvoti, ar nedidelės vertės pirkinys vis dar apsimoka“, – BNS teigė Lietuvos pašto atstovas L. Zadarackas.

Siuntų srautų mažėjimas neturėtų paveikti įmonių rezultatų

Kaip BNS teigė „Omniva“ vadovas Lietuvoje T. Drunga, siuntų srautų mažėjimas neturėtų smarkiai paveikti bendrovės rezultatų: „Mūsų veikla apima ne tik siuntų pristatymą Lietuvoje ir Baltijos šalyse, bet ir tarptautinę logistiką, tranzitą bei tarpinius pervežimus. Tokia paslaugų įvairovė leidžia išlaikyti veiklos stabilumą net ir svyruojant siuntų srautams atskiruose segmentuose.“

„DPD Lietuvos“ komunikacijos vadovas T. Vaišvila sutinka, kad bendrovės rezultatų nauji mokesčiai nepaveiks, nes daugiausiai siuntų dabar siunčiama iš ES valstybių.

„Šiaip ar taip, artėja Kalėdos. Jos jau nutiks turbūt nuo lapkričio 1 dienos, kai užgesinsime žvakes ir masiškai prasidės išpardavimai. Bet iš esmės mūsų verslui tai nedaro esminės įtakos, nes vis tiek didžioji dalis siuntų yra iš Europos Sąjungos šalių“, – BNS aiškino jis.

Savo ruožtu „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje V. Kirkickas pažymi, kad į siuntų pristatymo rinką svarbu žvelgti kaip į visumą.

„Nors siuntų iš ne ES šalių apimtys sumažėjo, tuo pat metu matome augančias Lietuvos e. prekybos įmonių siuntų apimtis bei didėjantį tarpvalstybinių siuntų skaičių Europos Sąjungos viduje“, – BNS teigė V. Kirkickas.

Anot „Venipak“ komercijos vadovo O. Janovičiaus, naujas mokestis, tikėtina, nėra paskutinis ES sprendimas šioje srityje: „Tikėtina, kad Europa ir toliau ieškos būdų, kaip užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas vietiniams verslams. Todėl ateityje galime sulaukti ir daugiau reguliavimo pokyčių, prie kurių tarptautiniams prekybininkams teks prisitaikyti.“

Lietuvos muitinės BNS pateiktais duomenimis, mažos vertės siuntų skaičius liepą staiga smuko – jų deklaruota 7,2 tūkst., arba 61 kartą mažiau nei tuo pat metu pernai (441,3 tūkst.), tuo metu rugsėjį – vos 651 – 666 kartus mažiau (433,2 tūkst.).

Siuntos iš Kinijos sudarė 1,3 proc. visų spalį deklaruotų siuntų, o metų pradžioje – apie 90 procentų.

Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis yra teigęs, kad naujas mokestis kompensuos muitinės išlaidas tikrinant daug mažų prekių bei skatins žmones pirkti didesnes siuntas.

Kaip rašė BNS, Europos Komisija (EK) nustatė dviejų eurų rinkliavą kiekvienai prekių rūšiai nuotolinėje prekyboje iš trečiųjų šalių. Nuo lapkričio 1 dienos 75 proc. surinktų lėšų pervedama į ES biudžetą, o 25 proc. – lieka šalims kaip kompensacija už rinkliavos administravimą.

Tvarkymo rinkliava taikoma kiekvienai prekių rūšiai, todėl jeigu siuntoje yra dvi prekių rūšys (pavyzdžiui, telefono dėkliukas ir akiniai), už tokią siuntą reikia sumokėti keturių eurų tvarkymo rinkliavą.

Siekiant sustabdyti daugiausia iš Kinijos siunčiamų mažos vertės siuntinių antplūdį, nuo liepos ES įsigaliojo trijų eurų muito mokestis iki 150 eurų vertės siuntoms iš trečiųjų šalių platformų – „Temu“, „Aliexpress“ ar „Shein“ ir kitų.