AFP-BNS
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konflikto dėl gavybos kvotų fone Angola paskelbė apie sprendimą nutraukti 16 metų trukusią narystę.
Angolos mineralinių išteklių, naftos ir dujų ministras Diamontino Azevedo ketvirtadienį popiet per nacionalinę televiziją pareiškė, jog narystė OPEC neatitinka šalies, kuri ketina susitelkti ties savo tikslais, nacionalinių interesų, jos netenkina esama gavybos kvotų politika, o sprendimas nebuvo priimtas lengvabūdiškai.
D. Azevedo pažėrė kritikos dėl, jo žodžiais, to, kad Angola „iki šiol neturėjo jokios įtakos“ OPEC gavybos kvotų periodiškam nustatinėjimui, tačiau privalėjo jų laikytis ir jausti šių sprendimų pasekmes.
„Jei Angola liktų OPEC nare, anksčiau ar vėliau ji gali būti priversta mažinti naftos gavybą, o tai prieštarautų šalies interesams“, – pabrėžė ministras.
Po šio Angolos sprendimo paskelbimo Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina kelioms valandoms buvo smuktelėjusi daugiau nei 2 proc. iki beveik 78 JAV dolerių.
Pastaruoju metu OPEC ir dešimt jos šalių partnerių, susijungusios į OPEC+ grupę, ne kartą mažino gavybą, siekdamos pakelti naftos kainas pasaulinėje rinkoje. Tačiau tikslas jas priartinti prie 100 dolerių už barelį žymos taip ir liko nepasiektas dėl silpnos paklausos, atsigavusios gavybos JAV, o daliai šio valstybių kartelio narių nesilaikant paskirstytų ribojimų.
Pastarajame OPEC susitikime lapkričio pabaigoje Angola ir kita kartelio narė iš Afrikos Nigerija reiškė nepasitenkinimus šių kvotų įvedimu, ir dėl nesutarimų sprendimas buvo atidėtas kelioms dienoms. Saudo Arabija ir Rusija vėliau paskelbė apie tolesnius gavybos ribojimus, o kitos šalys sutiko sekti jų pavyzdžiu apkarpymus prisiimdamos mažesnėmis apimtimis.
OPEC kartelyje po Angolos pasitraukimo liko 12 šalių. 2009-aisiais organizaciją paliko Indonezija, 2019 metais – Kataras, 2020-aisiais – Ekvadoras.
Tarptautinės energetikos agentūros naujausiais duomenimis, OPEC+ dalis tarptautinėje naftos rinkoje dabar yra sumažėjusi iki rekordiškai kuklios – 51 procento.
