BNS

Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei – 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, tačiau atotrūkis tarp realių ir norimų pajamų išlieka didelis, rodo naujausia apklausa.

Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, vidurinės klasės atstovai norėtų uždirbti vidutiniškai 50 proc. daugiau nei uždirba, o jų pasitenkinimas pajamomis sumažėjo.

„Didžioji dalis vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų kasdienius poreikius gali patenkinti be didesnių sunkumų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie jaučia visišką finansinį komfortą“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai norėtų uždirbti 71 proc. daugiau, aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys – 34 proc. daugiau, o nepasiturintys respondentai – 91 proc. daugiau.

Kaip rodo apklausa, vidurinės klasės gyventojų pasitenkinimas pajamomis šiemet sumažėjo.

„Šiemet kiek išaugusi infliacija suvalgė dalį atlyginimų augimo, todėl natūralu, kad pasitenkinimo jausmas sumenko, net jei formaliai vidurinė klasė padidėjo“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Anot tyrimo, daugiausiai respondentų nurodė, kad žmogų vidurinei klasei galima priskirti, kai jo mėnesio pajamos siekia 1,5–2 tūkst. eurų „į rankas“. Tuo metu pirmoje tokioje apklausoje 2018 metais įvardijama suma buvo 1–1,9 tūkst. eurų.

Šiemet respondentai manė, kad daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantis žmogus peržengia vidurinės klasės ribą.

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Lietuvoje ši suma siekia 1,06–2,52 tūkst. eurų (atskaičius mokesčius).

Anot apklausos, 62 proc. respondentų svarbiausiu vidurinės klasės atributu įvardijo nuosavą būstą. Beveik pusė (47 proc.) mano, kad jos atstovas galėtų visiškai patenkinti šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) svarbiu atributu laiko gyvenimą be skolų, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) – sukauptą 3–6 mėnesių finansinį rezervą.

Kaip rodo tyrimas, dažniausiai save vidurinei klasei linkę priskirti jauni, 18-35 metų šalies gyventojai, o rečiausiai – vyresnio amžiaus.

Reprezentatyvų gyventojų tyrimą gegužės pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1022 respondentai nuo 18 iki 75 metų.