BNS
Aplinkos apsaugos departamentas antradienį pradeda kasmetinę akciją žvejams „Saugom lašišą“, kurios metu sieks užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos bei neršto vietose.
Anot departamento, nuo antradienio iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos.
Lašišas ir šlakius bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui – nuo sausio 1 iki balandžio 30 dienos.
Iki lapkričio 20 dienos truksiančios akcijos metu šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos priežiūra ir tikrinami žvejai mėgėjai. Tam bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka bus stebima termovizoriais.
Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė akcentuoja, jog šiurkštūs žvejybos pažeidimai daro žalą šalies upėms, ežerams ir žuvų ištekliams.
„Pareigūnai stebės galimas neteisėtos žvejybos vietas, pasitelks dronus ir termovizorius. Bus tikrinama, ar nenaudojami draudžiami žvejybos būdai ir įrankiai, ar nežvejojama draudžiamose vietose ir neleistinu laikotarpiu“, – pranešime cituojama ji.
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat nurodo, kad nuo rugsėjo 16 iki spalio 15 dienos teisės aktuose nurodytuose upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.
Nuo rugsėjo 16 dienos iki spalio 15-osios draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis.
Nuo liepos 1 iki gruodžio 1 dienos galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose.
Anot aplinkosaugininkų, ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.
Praėjusių metų akcijos metu departamento pareigūnai surengė 207 reidus, kurių metu patikrino 1847 žvejus mėgėjus ir 14 žvejų verslininkų.
Iš nustatytų 129 pažeidimų didžiausią dalį sudaro mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, iš kurių 32 proc. buvo šiurkštūs pažeidimai. Bendra aplinkai padaryta žala 2025 metais siekė 47 tūkst. 560 eurų.
