BNS
Aplinkos apsaugos departamentas pirmadienį pradeda kasmetinę akciją žvejams „Saugom lašišą“, kurios metu sieks užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.
Anot Aplinkos apsaugos departamento, nuo rugsėjo pradžios iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos, o nuo spalio vidurio iki metų galo jų žvejyba yra uždrausta.
Lašišas ir šlakius – ne mažesnius nei 65 cm dydžio – bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui – nuo sausio 1 iki balandžio 30 dienos.
Tris mėnesius trunkančios akcijos metu šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos priežiūra ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins galimus pažeidėjus. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.
Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad nuo rugsėjo vidurio iki spalio 15 teisės aktuose nurodytuose upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.
Nuo rugsėjo 16 dienos iki spalio 15-osios apskritai draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis.
Jau nuo liepos iki gruodžio pradžios galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose.
Anot aplinkosaugininkų, ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.
Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Minėtų žuvų žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pažeidžiant limituotos žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Už neteisėtai sugautas žuvis taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
Praėjusių metų akcijos metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, kurių metu patikrino 1 386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 procentų sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 tūkst. 526 eurus.
