BNS
Iš Rusijos į Lietuvą atgabentos įvairios atliekos pernai sudarė 16,7 proc. bendro į šalį importuoto jų kiekio, o iš Baltarusijos – tik 0,1 proc., sako aplinkosaugininkai. Anot jų, atliekų importas iš šių šalių kasmet mažėja, be to, degiosios atliekos iš jų neįvežamos.
„Iš Rusijos įvežta metalų bei maistinio aliejaus ir riebalų, iš Baltarusijos – plastiko pakuočių ir perdirbto tekstilės pluošto atliekų“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų apskaitos ir vertinimo skyriaus vedėja Kristina Rudinskienė.
Agentūros duomenimis, iš Rusijos ir Baltarusijos pernai importuota beveik 139 tūkst. tonų atliekų: iš Rusijos – 138,3 tūkst. tonų, o iš Baltarusijos – beveik 560 tonų.
Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento vadovė Jurgita Sadauskaitė tikino, kad degiosios atliekos iš Baltarusijos ir Rusijos neįvežamos. Be to, importas iš šių šalių kasmet mažėja.
„Matome tą mažėjimą importo iš šitų dviejų šalių“, – komitete teigė J. Sadauskaitė.
Aplinkos viceministrės Giedrės Ričkutės teigimu, bendra atliekų importo statistika neparodo, kad tai trukdo tvarkyti Lietuvos atliekas.
„Didžioji dalis importuojamų atliekų visgi yra metalai ir iš tų importuojamų atliekų didžioji dalis metalų yra reeksportuojami be papildomo apdorojimo“, – komitete teigė G. Ričkutė.
„Valstietė“ Ligita Girskienė apgailestavo, kad atliekų įvežimas iš Rusijos nesiderina su Lietuvos pozicija Rusijos ir kitų nedraugiškų šalių atžvilgiu.
„Čia gal tokį truputį moralinį aspektą norėjau paliesti, tai dabar gaunasi taip, kad kai kurie verslininkai įsiveža iš Rusijos metalus, susitvarko, daro verslą, gauna pajamas iš to ir dar dalį tų atliekų palieka, kurių nebeįmanoma panaudoti pas mus ir sudeginama. Nelabai čia su mūsų linija nedraugiškų šalių atžvilgiu siejasi“, – teigė L. Girskienė.
Komiteto pirmininkas Linas Jonauskas pabrėžė, kad metalai kelia mažiausiai rūpesčių.
„Metalai atvažiuoja į Lietuvos teritoriją, ten pat, jūrų uoste, yra perkraunami į kitus laivus ir iškeliauja – niekas nelieka: jokios taršos, nieko, išskyrus CO2 (anglies dvideginio – BNS) pėdsaką. Bet klausimas yra apie tas atliekas, kurias energijai išgauti atsivežame iš Rusijos – oro užterštumas lieka, dalis šlako, kuris šalinamas mūsų sąvartynuose. Čia galbūt labiau klausimas kyla“, – aiškino L. Jonauskas.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės atstovas Mindaugas Kauzonas tvirtino, kad užpernai buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų išplėstos ES sankcijos ir uždrausta iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuoti juodąjį metalą, geležies atliekas, taip pat gyvūninių, augalinių ir mikroorganizmų riebalus, aliejų ir jų atliekas.
„Dėl šito sankcijų paketo išplėtimo buvo kreiptasi į Europos Komisiją. Mūsų pasiūlymą palaikė Čekija, Estija ir Latvija, tačiau, kai buvo svarstomas tas sankcijų paketas, vis dėlto buvo priimtas sprendimas, kad nebeįtraukti šio draudimo importuoti anksčiau išvardintas atliekas. Ką galėjome, padarėme dėl šitų atliekų uždraudimo importo į Europos Sąjungą, bet Europos Sąjungos mastu priimta, kad negali būti uždrausta“, – teigė ministerijos atstovas.
Pernai į Lietuvą iš kitų valstybių buvo importuota šiek tiek daugiau nei 828 tūkst. tonų įvairių atliekų: daugiausia metalo (52,4 proc.), plastiko (17,9 proc.) ir rūšiavimo atliekų (12,6 proc.). Kitos atliekos sudarė mažiau nei 6 proc. bendro atliekų kiekio.
Keturios Lietuvos atliekų deginimo įmonės pernai iš viso sudegino 786 tūkst. tonų atliekų, iš jų 117 tūkst. tonų buvo degiosios atliekos iš užsienio šalių.
„Nuo bendro sudegintų atliekų kiekio tai sudaro 15 proc. Daugiausiai užsienio rinkos atliekų sudegino „Akmenės cementas“, tai sudaro 72 proc. bendrovėje sudegintų atliekų ir būtent tai sudarė užsienio rinkos kilmės atliekos“, – komitete teigė K. Rudinskienė.
„Gren Klaipėdoje“ sudegintos atliekos iš kitų šalių sudarė apie 17 proc., Kauno kogeneracinėje jėgainėje – mažiau negu 1 proc., o Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje užsienio atliekos pernai nebuvo degintos.
