Valdonė Rudenkienė/Tie2.lt
Italijos kino industrija išsiskiria savo stipria regionine finansavimo struktūra, kurią sudaro tiek nacionalinio lygmens, tiek regioniniai fondai. Šie fondai remia filmų kūrimą, scenarijų plėtrą, tarptautinį bendradarbiavimą ir kultūrinės įvairovės skatinimą, ypač akcentuodami vietos kalbas ir tradicijas. Tačiau ši sistema susiduria su iššūkiais, tokiais kaip biudžeto mažinimai ir tarpusavio konkurencija tarp regionų. Palyginimui, Lietuvoje kino finansavimas yra labiau centralizuotas, didžiausią vaidmenį atlieka Lietuvos kino centras, skiriantis finansavimą filmų gamybai, kultūriniams projektams ir tarptautiniams bendradarbiavimams. Dėl stipresmės regionų autonomijos, Italija siūlo platesnę galimybių įvairovę kino kūrėjams. Apie tai kalbamės su Lombardijos kino komisijos vadove Michaela Guenzi.
Kokios yra pagrindinės Italijos kino finansavimo politikos kryptys ir kaip jos pasikeitė pastaraisiais metais?
Sunku padaryti apibendrinimą. Tai labai ypatingas restruktūrizacijos laikotarpis, bus biudžeto mažinimų. 2023 metais įnašai buvo geri, tačiau 2025 metais numatomi dideli mažinimai.
Kokios pagrindinės kino industrijos finansavimo programos prieinamos Italijos regionuose?
Kiekvienas regionas priima asmeninius sprendimus. Apskritai yra šie finansavimo tipai: gamybos finansavimas, scenarijų kūrimo finansavimas, tarptautinimo parama (pvz., Lazio Innova). Kai kurie finansavimai gali būti skirti specifiniams žanrams, pvz., dokumentikai, trumpametražiams filmams ir kt.
Kaip regioniniai kino fondai prisideda prie vietinių kūrėjų ir projektų plėtros?
Regioniniai fondai reikalauja privalomai laikytis tam tikrų vietos specialistų ir įmonių pajamų bei užimtumo procentų.
Kokią ekonominę naudą duoda regioninis kino finansavimas (darbo vietų kūrimas, turizmas, žinomumo didinimas ir kt.)?
Tai priklauso nuo regiono. Apskritai finansavimas skatina: darbo vietų kūrimą ir profesionalų augimą, bendros gamybos galimybes, regionų tapimą turistų traukos centrais (Europoje yra geresnių pavyzdžių, pvz., maršrutų žemėlapiai, kvietimai ir atvykstančiųjų parama).
Kaip regioninis kino finansavimas padeda išlaikyti ir plėtoti kultūrinę įvairovę Italijoje?
Parama projektams, kurie palaiko vietines kalbas.
Kaip regioniniai kino fondai užtikrina vienodas galimybes mažoms kino įmonėms ir nepriklausomiems kūrėjams?
Jie dažniausiai skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms (tai labai itališkas terminas, nes dauguma Italijos įmonių priklauso šiai kategorijai) ir nėra prieinami didelėms įmonėms.
Kokią paramą regioniniai kino fondai teikia projektams, kurie skatina kultūrinį ir socialinį dialogą tarp Italijos regionų?
Tai vyksta labai retai. Kiekvienas regionas yra konkurentas kitam ir siekia tik savo specifinių tikslų.
Kokie pagrindiniai finansavimo šaltiniai prieinami jauniems Italijos kino kūrėjams?
Yra nacionalinio ir ministerijų lygmens paramos pirmiesiems darbams, kūrėjams iki 35 metų ir moterims (ne visuose regionuose, tai yra “politiniai” sprendimai).
Kaip Italijos vyriausybė ir vietos valdžios institucijos remia jaunųjų kūrėjų iniciatyvas ir debiutinius projektus?
Vietos/regionų lygmeniu tokia parama yra sudėtingesnė. Nacionaliniu lygmeniu yra daugiau apsaugos debiutiniams darbams.
Ar yra specialių programų, kurios padeda jauniems kūrėjams įgyti patirties ir rasti tarptautinius partnerius pasaulinėje kino rinkoje?
Yra galimybės pristatyti projektus festivaliuose ir industrijos renginiuose. Tačiau jauniems kūrėjams sunku sulaukti tikro dėmesio (Italijos audiovizualiniame sektoriuje kyla daug abejonių, ar jaunimas yra rimtai klausomas).
