AFP-BNS
Armėnija ketvirtadienį paskelbė, kad atsisako Rusijos pasieniečių pagalbos Jerevano oro uoste – tai naujausias ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės.
Rusija buvo atsakinga už pasienio kontrolę Jerevano Zvartnoco oro uoste pagal 1992 metų susitarimą, kurio pagrindu Armėnijos pasienyje su Turkija ir Iranu buvo dislokuoti jos pasieniečiai.
Po to, kai Armėnija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos ir tapo nepriklausoma valstybe, ji neturėjo savo pasienio pajėgų.
„Mes informavome Rusiją, kad nebereikia Rusijos pagalbos užtikrinant pasienio kontrolę Zvartnoco oro uoste“, – nurodė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas.
„Dabar Armėnija turi visus institucinius pajėgumus užtikrinti pasienio kontrolę (oro uoste)”, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas stabdo narystę Maskvos dominuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO).
Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.
Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.
2023-iųjų pabaigoje Armėnija boikotavo KSSO aukščiausiojo lygio susitikimą dėl to, kad, kaip teigė N. Pašinianas, blokas neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje.
Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija.
Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.
Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.
Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.
