URM info.
2024 m. gruodžio 5 d. Baku mieste esančiame Ali & Nino knygyne buvo pristatytas lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos memuarinio romano „Dievų miškas“ vertimas į azerbaidžaniečių kalbą. Šios knygos sutiktuvės – išskirtinis įvykis lietuvių–azerbaidžaniečių kultūrinių ryšių istorijoje.
B. Sruogos „Dievų miško“ vertėjas į azerbaidžaniečių kalbą, literatūrologas ir publicistas, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas į renginį susirinkusiems Azerbaidžano lietuviams ir Lietuvos bičiuliams pasakojo kodėl pasirinko versti būtent šį romaną, bei apie romano literatūrinę, istorinę ir politinę reikšmę, paraleles su šiandiena, apie kūrinio vertimo ypatumus ir iššūkius.
Renginio svečius pasveikinęs paskirtasis Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Kęstutis Vaškelevičius dėkojo vertėjui ir publicistui M.Gamzajevui, kad jis savo darbu ir kūryba artina dvi tautas, stiprina šalių kultūrinius ryšius ir didina tarpusavio pažinimą. Anot ambasadoriaus, B.Sruogos romanas primena skaudžias istorijos pamokas – tragedijas, kurios ištinka žmoniją dėl totalitarinių ideologijų ir režimų įsigalėjimo. Todėl būtina puoselėti istorinę atmintį, siekiant nepamiršti totalitarinių režimų nusikaltimų.
„Geriausių lietuvių literatūros kūriniai azerbaidžaniečių skaitytojams yra terra incognita. Norėdamas iš dalies užpildyti esamas spragas, nusprendžiau išversti ir išleisti šį B. Sruogos kūrinį azerbaidžaniečių kalba. Be to, šioje knygoje gausu istorinių, kultūrologinių, etnologinių įžvalgų – romane atsispindi lietuvių ir kitų senovės baltų tikėjimai, mitologija, etnokultūra, išryškinami lietuvių mentaliteto, pasaulėžiūros, pasaulėjautos bruožai. Todėl manau, kad ir šiuo atžvilgiu „Dievų miškas“ – tinkamas kūrinys, galintis lietuvių etninę kultūrą perteikti azerbaidžaniečiams per meninę prizmę”, – renginyje sakė M.Gamzajevas.
„Paprastai laikausi principo nesiimti bet kokio kūrinio, pasirinku tokį, kuriuo susižaviu, jaučiu sąskambį su savo literatūrinėmis pažiūromis, minčių raiška, estetiniu skoniu. Neabejoju, kad B. Sruogos „Dievų miškas“ ir ateities kartoms išliks kaip drąsus, ryžtingas, unikalus liudijimas apie gyvenimą totalaus teroro ir nužmogėjimo sąlygomis. Štai kodėl šio romano pasirinkimą įvardyčiau kaip savo sielos pasirinkimą”, – renginyje kalbėjo M.Gamzajevas.
Knygos vertėjas pabrėžė tikįs, kad „Dievų miškas“ vertimas į azerbaidžaniečių kalbą suteiks galimybę šios šalies žmonėms per kultūros prizmę pažinti lietuvių vertybes, kūrybingumą, kultūros savitumą, prisidės prie kultūrų dialogo plėtojimo, lietuvių reputacijos stiprinimo ir Lietuvos vardo garsinimo.
Ši pasaulinio pripažinimo sulaukusi lietuvių autoriaus knyga buvo išversta iš kūrinio autografo – rankraščio ir mašinraščio tekstų, rekonstruotų Lietuvių literatūros ir tautosakos institute – tai pirmas kartas, kai vertimui buvo naudotas ir publikuojamas „Dievų miško” rekonstruotas tekstas. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius.
LR ambasada Azerbaidžane 2025 m. planuojama surengti daugiau B. Sruogos „Dievų miško“ vertimo į azerbaidžaniečių kalbą pristatymų įvairiai Azerbaidžano auditorijai kartu su diskusijomis aktualiais dvišalio bendradarbiavimo klausimais literatūros, meno, istorijos srityse.
Ši knyga išleista vykdant bendrą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos tarptautinį leidybos projektą. Projektas vykdomas Vilniuje ir Baku. Šį vertimą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Knygos vertėjas Mahiras Gamzajevas yra ir knygos sudarytojas ir specialusis redaktorius, daugiau nei 60 paaiškinimų, komentarų ir pastabų rengėjas bei pratarmės – „Vakarų civilizacijos žlugimo atspindžiai Dievų miške” autorius.
