AFP-BNS
Bulgarijos dabartinė prezidentė Iliana Jotova, pasisakanti už dialogą su Maskva ir prieštaraujanti karinei pagalbai Ukrainai, iškovojo pergalę sekmadienį vykusiame antrajame valstybės vadovo rinkimų ture, parodė balsavusiųjų apklausos.
Balsavimas vyko Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybėje narėje po virtinės dronų išpuolių prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje tvyrant nerimui dėl saugumo.
I. Jotova, premjero Rumeno Radevo sąjungininkė, dėl šio daugiausia reprezentacinio posto varžėsi su Andrejumi Giurovu, bankininku ir buvusiu laikinuoju premjeru, kurį remia provakarietiška opozicija.
Trijų skirtingų balsavusiųjų apklausų duomenimis, prognozuojama, kad I. Jotova surinks nuo 50,7 iki 52,5 proc. balsų, o A. Giurovas – nuo 43,4 iki 44 proc. balsų.
I. Jotova anksčiau šiais metais perėmė prezidento pareigas iš R. Radevo, o sekmadienio balsavimas atveria jai kelią tapti pirmąja išrinktąja šios 6,4 milijono gyventojų turinčios šalies prezidente moterimi.
Spalio mėnesį Juodosios jūros vandenyse prie Bulgarijos krantų buvo užpulti keli laivai ir per šiuos smūgius, kurie laikomi Rusijos ir Ukrainos karo pasekme, dingo 21 žmogus.
Nors centro kairiųjų pažiūrų R. Radevas yra sakęs, kad šie išpuoliai, regis, tarnauja Rusijos interesams, ir iškvietė Rusijos ambasadorių, jo vyriausybė tvirtina, kad kol kas nėra įrodymų, tiesiogiai siejančių juos su Maskva.
„Mažesnis blogis“
Vienoje iš Sofijos rinkimų apylinkių 64-erių mokytoja Krasimira Kostova sakė, jog balsavo, nors yra nepatenkinta abiem kandidatais.
„Man nepatinka nė vienas iš šių dviejų kandidatų, bet man taip pat nepatinka komunizmo sugrįžimas, kurį matome pastaraisiais metais. Štai kodėl atėjau balsuoti“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
67-erių pensininkas ir buvęs inžinierius Petaras Doičinovas sakė, kad praleido pirmąjį rinkimų turą, nes tikėjosi antrojo turo.
Jis teigė, kad balsavo už „mažesnį blogį“, nes nė vienas kandidatas neatitiko jo „demokratijos vizijos“.
Praėjusią savaitę vykusiame pirmajame ture I. Jotova surinko 35 proc. balsų, o A. Giurovas – 32 procentus. Šis atotrūkis buvo gerokai mažesnis, nei prognozavo visuomenės nuomonės apklausos, žadėjusios I. Jotovai 20 procentinių punktų persvarą.
Pirmajame rinkimų ture buvo užfiksuotas rekordiškai mažas aktyvumas – balsavo vos 23 proc. rinkėjų, ir rinkimų pareigūnai tikėjosi, kad antrajame ture dalyvaus daugiau rinkėjų.
„Stipri Bulgarija“
Sofijoje balsavusi 62-ejų I. Jotova, ilgametė R. Radevo sąjungininkė, sakė norinti, kad „Bulgarija būtų stipri stiprioje Europoje“ ir išliktų „suvereni priimdama sprendimus“.
Ji remia Bulgarijos narystę ES ir NATO, tačiau aiškina, kad taiką Ukrainoje galima pasiekti tik derybų būdu.
Blagojevgrade balsavęs 50-metis A. Giurovas sakė, kad balsavo už „saugią, stabilią ir europietišką Bulgariją“.
Per televizijos debatus prieš antrąjį turą A. Giurovas kritikavo I. Jotovą, kad ši tiesiogiai neapkaltino Rusijos dėl atakų Juodojoje jūroje.
„Rusija privalo sustabdyti agresiją, kad būtų galima žengti kitus žingsnius. Įvardykime šalį, iš kurios kyla grėsmės“, – sakė buvęs Bulgarijos centrinio banko vadovo pavaduotojas.
I. Jotova savo ruožtu tvirtino, kad „taiką galima pasiekti tik per derybas“.
R. Radevas taip pat yra aiškinęs, kad „paliaubos Ukrainoje ir taikos derybos yra vienintelė tikra garantija, jog išpuoliai prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje liausis“.
Jis yra raginęs balsuoti už I. Jotovą, kad Bulgarija būtų „patikimose rankose“.
Buvusi žurnalistė ir Europos Parlamento narė I. Jotova kartu su R. Radevu buvo išrinkta viceprezidente 2016 ir 2021 metais.
Šiais metais ji perėmė prezidento pareigas, kai R. Radevas atsistatydino, kad galėtų dalyvauti parlamento rinkimuose.
Rusijai istoriškai artima Bulgarija tebėra giliai susiskaldžiusi dėl santykių su Maskva.
