AFP-BNS

Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rapolas Markevičius valdė privataus kapitalo fondą Lietuvoje. Praėjus puspenktų metų, jo įkurtas naujas startuolis „Pdkinematics“ kuria tiksliojo taikymo sistemas, padedančias dronams tiksliau pataikyti į taikinius net ir tada, kai GPS signalai yra blokuojami. Šios sistemos tiekiamos tiek Ukrainai, tiek Europos sąjungininkėms.

Jis yra vienas iš kelių Baltijos šalių startuolių įkūrėjų, bandančių sustiprinti regiono gynybinius pajėgumus, NATO rytinėms valstybėms narėms susiduriant su savomis hibridinėmis grėsmėmis iš Rusijos ir jos artimos sąjungininkės Baltarusijos pusės.

„Karo pradžia mums buvo tarsi raginimas imtis veiksmų“, – agentūrai AFP sakė R. Markevičius.

Po Rusijos invazijos Ukrainoje jis, bendradarbiaudamas su savo bendraįkūrėju iš kosmoso technologijų sektoriaus, pradėjo įgyvendinti mokslinių tyrimų ir plėtros programą, kad „suprastume, kokias technologijas iš tiesų galėtume pristatyti į frontą“.

Kadangi NATO rytinio flango valstybės susiduria su daugybe priešiškų veiksmų iš Maskvos ir Minsko pusės – nuo dronų įsibrovimų iki kibernetinių atakų, ekspertai teigia, kad tokie startuoliai, kaip šis, gerina regiono ekonominį atsparumą ir padeda atgrasyti Rusijos agresiją.

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susiformavo aktyvi startuolių ekosistema. Čia įsikūrusios ir kelios įmonės, kurios dabar gerai žinomos toli už Baltijos šalių ribų, pavyzdžiui, „Vinted“ ir „Bolt“.

Verslininkai užpildo spragas, kurias paliko tradiciniai ginklų tiekėjai. Konfliktas Ukrainoje paskatino didžiulį technologinį poslinkį mūšio lauke, nes didžiąją dalį kovos veiksmų dabar atlieka dronai ir robotai. Dėl to ypač vertinamas greitas vystymasis bei gebėjimas sparčiai didinti gamybos apimtis.

„Dabartinė technologija, kuri skatins ir šiuo metu skatina Europos ginkluotės pertvarką, turi būti ne tik aukštoji technologija, bet ir lengvai pritaikoma technologija“, – sakė R. Markevičius ir pridūrė, kad paprastai būtent startuoliai „kuria gana veiksmingus, ekonomiškus ir lengvai pritaikomus sprendimus“.

Baltijos valstybių išlaidos gynybai, palyginti su kitomis NATO šalimis, yra vienos didžiausių: Lietuva gynybai skiria 5,3 proc. BVP, o tai yra daugiausia iš visų 32 NATO narių.

Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi karo veiksmai, vyriausybės yra labiau linkusios bendradarbiauti su mažiau patyrusiais rangovais. Lietuvos ginkluotosios pajėgos kas mėnesį suteikia prieigą prie poligonų ir oro erdvės, kad naujos technologijos galėtų būti išbandytos praktikoje.

Karas Ukrainoje taip pat suteikia įmonėms realaus laiko grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jų technologijos pasirodo kovoje su Rusijos kariuomene.

„Savo produktą galite išbandyti su Ukrainos, Lietuvos ar bet kurių kitų NATO šalių kariais“, – sakė „Luna Robotics“ vinas iš įkūrėjų ir vadovas Elvinas Kukys, kurio įmonė kuria pažangias vaizdo gavimo sistemas FPV dronams.

Tokiomis aplinkybėmis gynybos srities startuoliai visame regione sugebėjo pritraukti daug užsienio investicijų.

„Per pastaruosius ketverius metus Baltijos valstybės iš tikrųjų buvo išbandytos ir patikrintos. Joms reikėjo pertvarkyti savo ekonomiką, persiorientuoti ir iš tikrųjų investuoti į savo gynybos pajėgumus, – sakė rizikos žvalgybos bendrovės „Verisk Maplecroft“ vyresnysis Europos analitikas Mario Bikarski (Marijus Bikarskis). – Dabar jos iš tiesų yra vienos iš geriausiai pasirengusių šalių atlaikyti įvairias naujas atakų formas.“

„Klestintis gynybos startuolių sektorius nėra tai, kas sustabdys galimą Rusijos puolimą, – AFP sakė „Fitch“ analitikas Milanas Trajkovičius. – Tačiau jis tikrai jį apsunkins.“

Užsienio investicijas Lietuvoje skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ teigia, kad dėl Baltijos valstybių geografinės padėties šalia Rusijos kai kuriems investuotojams reikia užtikrinimo.

„Suprantame, kad tai yra nauja norma“, – sakė organizacijos direktorius Elijus Čivilis.

Jis teigė, kad investuotojų ir ministerijų atstovų susitikimai – kartais susiję su konfidencialia informacija – gali padėti atsikratyti kai kurių nuogąstavimų ir skatinti geresnį šalies bei regiono įvaizdį.

„Turime daug tarptautinių karių, turime šarvuočių, turime transporto priemonių, turime viską, ko anksčiau neturėjome“, – sakė jis.