AFP-BNS

Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atnaujinti bloko vartotojų apsaugos taisykles ir imsis griežtinti vadinamosios nuomonės formuotojų rinkodaros kontrolę bei uždraus internetines funkcijas, kuriomis klaidinami europiečiai, rodo pirmadienį naujienų agentūros AFP matyti dokumentai.

Europos Sąjungoje jau dabar galioja keletas teisės aktų, apimančių duomenų apsaugą, dirbtinį intelektą ir internetinį turinį. Tačiau Briuselis ir aktyvistai tvirtina, kad teisinėje bazėje lieka spragų, dėl kurių vartotojai susiduria su žalinga skaitmenine praktika.

Teigiama, kad šias spragas užpildys naujasis Skaitmeninio sąžiningumo aktas, kurį trečiadienį ketina pristatyti už vartotojų apsaugą atsakingas Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas (Maiklas Makgratas).

Remiantis dokumentų projektais, ES uždraus apgaulingas praktikas, kuriomis siekiama priversti vartotojus priimti pardavėjui palankius sprendimus, ir reikalaus didesnio kainodaros skaidrumo. Pavyzdžiui, prekiautojai internetu negalės skelbti melagingų teiginių apie prekės prieinamumą ar populiarumą ir neturėtų sudaryti įspūdžio, kad prekė yra itin paklausi ir todėl jos atsargos sparčiai senka, teigiama viename dokumente, kuris vis dar gali būti tikslinamas.

Įmonėms, bendradarbiaujančioms su nuomonės formuotojais, taip pat bus taikomos griežtesnės produktų reklamos taisyklės: turinio kūrėjai privalės vaizdo įrašus ir įrašus aiškiai pažymėti kaip „reklamą“ arba „komercinį bendradarbiavimą“.

Pagal šias taisykles ES uždraus prekių ženklams prašyti nuomonės formuotojų komerciniame turinyje raginti vaikus pirkti produktus arba įkalbinėti savo tėvus juos nupirkti.

Vaizdo žaidimuose nepilnamečiams taip pat bus draudžiama siūlyti „mokėk, kad laimėtum“ ar „mokėk, kad darytum pažangą“ funkcijas, o žaidimų virtualios valiutos privalės rodyti realią valiutos, naudotos joms įsigyti, vertę.

Vartotojai turėtų turėti teisę išjungti tokias funkcijas kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas ir pranešimai, nesusiję su jų veikla, nurodoma viename iš dokumentų.

Be to, ES reikalaus, kad platformos primintų vartotojams apie nemokamo bandomojo laikotarpio pabaigą, pateikdamos informaciją apie tikslią pabaigos datą ir nurodydamos, kiek kainuos paslaugos tęsimas.

Briuselis taip pat siekia, kad vartotojai žinotų visą internetinio užsakymo kainą dar prieš atsiskaitymą, uždraudžiant praktiką, kai papildomi mokesčiai slepiami iki pat atsiskaitymo pabaigos.