AFP-BNS
Bulgarija pirmadienį atšaukė rusiškų gamtinių dujų tranzito mokestį, po to, kai Vengrija pagrasino blokuoti ilgametį šalies siekį prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo zonos.
Skubiai balsuodami Bulgarijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė siūlymui atsisakyti 20 levų (10 eurų) už megavatvalandę (MWh) mokesčio rusiškoms dujoms, tiekiamoms dujotiekiu „TurkStream“, kuriuo jos nukreipiamos į Vengriją ir Serbiją.
Šiai priemonei buvo pritarta spalio viduryje ir ja buvo siekiama „sumažinti „Gazprom“ pelną“, tačiau paaiškėjo, kad tai sunku įgyvendinti, nes Rusijos dujų milžinas už šį tranzitą niekada nemokėjo.
Tiek Budapeštas, tiek ir Belgradas, vis dar labai priklausomi nuo Rusijos energijos išteklių ir norintys palaikyti gerus ryšius su Kremliumi, pasmerkė Bulgarijos taikomą mokestį kaip „priešišką žingsnį“, neva keliantį pavojų jų energetiniam saugumui.
Praėjusį savaitgalį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pagrasino vetuoti Bulgarijos paraišką prisijungti prie Šengeno erdvės, jei šį šalis ir toliau laikysis mokesčio, jį pavadinęs „nusikalstamu“.
„Kelis kartus sakiau [Vengrijos premjerui] Viktorui Orbanui, kad šis mokestis nėra nukreiptas prieš Vengriją. Tikriausiai jie turi tam tikrų įtarimų arba naudojasi juo kaip pretekstu [mus blokuoti]”, – sekmadienį interviu televizijai „Nova“ sakė Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas.
„Svarbu pašalinti šią kliūtį ir žinoti, kad su Vengrija neturėtume turėti problemų dėl Šengeno erdvės“, – pridūrė jis.
Bulgarija ir jos kaimynė Rumunija prie Europos Sąkjungos prisijungė 2007 metais, tačiau jų siekis tapti Šengeno zonos narėmis sulaukė Bendrijos dalies narių pasipriešinimo. Iš likusių dviejų iš jų Nyderlandai penktadienį nusprendė, kad Sofija dabar atitinka sąlygas, o Austrija neseniai taip pat sušvelnino savo prieštaravimus.
