AFP-BNS

Pietų Korėjos teisėjas penktadienį buvusį prezidentą Yoon Suk-yeolą (Jun Sukjolą) už trukdymą įvykdyti teisingumą ir kitus kaltinimus, susijusius su jo karo padėties paskelbimu ir chaotiškomis to pasekmėmis, nuteisė penkerius metus kalėti.

Šis nuosprendis yra pirmasis iš serijos verdiktų nemalonę užsitraukusiam buvusiam lyderiui, kuriam gresia mirties bausmė, jei kitame būsimame teismo procese jis bus pripažintas kaltu dėl maišto, kai jis trumpam 2024 metų gruodį buvo paskelbęs karo padėtį.

Nepriklausomas prokuroras yra pareikalavęs skirti mirties bausmę buvusiam Pietų Korėjos prezidentui.

Yoon Suk-yeolo, kuris praėjusių metų balandį buvo pašalintas iš pareigų, iš viso laukia aštuoni teismai dėl įvairių baudžiamųjų kaltinimų. Svarbiausi iš jų – kaltinimai dėl vadovavimo maištui 2024 metų gruodį.

Penktadienį Seulo centrinės apygardos teismo teisėjas Baek Dae-hyunas (Bek Dehjunas) pareiškė pripažinęs Yoon Suk-yeolą kaltu dėl trukdymo teisingumui, nes šis neleido tyrėjams jo sulaikyti.

Eksprezidentas taip pat pripažintas kaltu, kad neįtraukė vyriausybės narių į susitikimą dėl karo padėties planavimo.

„Nepaisant to, kad eidamas prezidento pareigas jis labiau už visus kitus turėjo pareigą ginti Konstituciją ir laikytis teisinės valstybės principų, kaltinamasis vietoj to demonstravo požiūrį, kuriuo nepaisė (…) Konstitucijos“, – sakė teisėjas.

„Kaltinamojo kaltė yra itin sunki“, – teigė jis.

Tačiau dėl įrodymų trūkumo Yoon Suk-yeolas nebuvo pripažintas kaltu dėl oficialių dokumentų klastojimo, nurodė teisėjas.

Jis pridūrė, kad Yoon Suk-yeolas turi septynias dienas nuosprendžiui apskųsti.

Prokurorai prašė kaltinamajam skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, o Yoon Suk-yeolas tikino, kad joks įstatymas nebuvo pažeistas.

 „Jokios atgailos“

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai atskiroje byloje prokurorai pareikalavo Yoon Suk-yeolui skirti mirties bausmę už jo, kaip „maišto kurstytojo“, vaidmenį organizuojant karo padėties įvedimą.

Jie teigė, kad Yoon Suk-yeolas nusipelnė griežčiausios įmanomos bausmės, nes neparodė „jokios atgailos“ dėl veiksmų, kurie kėlė grėsmę „konstitucinei tvarkai ir demokratijai“.

Jei jis bus pripažintas kaltu, mažai tikėtina, kad nuosprendis bus įvykdytas, nes Pietų Korėjoje nuo 1997 metų galioja neoficialus mirties bausmių vykdymo moratoriumas.

Buvo matyti, kaip Yoon Suk-yeolas šypsojosi teisme, kai prokurorai reikalavo bausmės.

Eksprezidentas, buvęs vyriausiasis prokuroras, neatsisakė savo pozicijos, kad jo paskelbta karo padėtis buvo teisėtas naudojimasis prezidento įgaliojimais.

Antradienį sakydamas baigiamąją kalbą jis pabrėžė, kad „prezidento naudojimasis konstituciniais nepaprastaisiais įgaliojimais siekiant apsaugoti šalį ir palaikyti konstitucinę tvarką negali būti laikomas maišto aktu“.

Yoon Syk-yeolas apkaltino tuometinę opozicinę partiją įvedus „antikonstitucinę diktatūrą“ per jų kontroliuojamą įstatymų leidžiamąją valdžią.

„Nebuvo kitos išeities, kaip tik pažadinti žmones, kurie yra suverenai“, – kalbėjo jis.

Teismas nuosprendį dėl kaltinimų maištu turėtų paskelbti vasario 19 dieną.

Yoon Suk-yeolui taip pat gresia atskiras teismo procesas dėl kaltinimų pagalba priešui, remiantis įtarimais, kad jis įsakė surengti dronų skrydžius virš Šiaurės Korėjos, siekdamas pagrįsti savo sprendimą paskelbti karo padėtį.