AFP-BNS

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) antradienį atvyko į kalėjimą Paryžiuje, kur atliks jam skirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą sąmokslą.

Socialiniame tinkle „X“ jis prieš atvežamas į kalėjimą pareiškė, kad „šį rytą įkalintas ne buvęs Respublikos prezidentas, o nekaltas žmogus“.

„Neabejoju. Tiesa nugalės“, – sakė jis.

N. Sarkozy, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, rugsėjo pabaigoje buvo nuteistas dėl to, kad leido savo artimiems padėjėjams bendrauti su dabar jau mirusiu Libijos diktatoriumi Muammaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu), siekdamas gauti neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą 2007 metais, kai kandidatavo į prezidentus.

Ryte N. Sarkozy išėjo iš savo namų susikibęs už rankų su žmona dainininke Carla Bruni (Karla Bruni) ir išvažiavo automobiliu, lydimas policijos motociklininkų.

„Nicolas, Nicolas! Laisvė Nicolas“, – šaukė minia, susirinkusi gatvėje.

70 metų N. Sarkozy bus pirmasis pokario Prancūzijos vadovas ir pirmasis buvęs Europos Sąjungos (ES) šalies vadovas, kuriam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Politikas, kuris apskundė nuosprendį ir pasmerkė jį kaip „neteisingumą“, bus kalinamas Paryžiaus „La Sante“ kalėjime.

N. Sarkozy taps pirmuoju į kalėjimą pasodintu Prancūzijos vadovu nuo to laiko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo įkalintas nacių kolaborantas Philippe’as Petainas (Filipas Petenas).

Netrukus po to, kai N. Sarkozy įžengė į kalėjimą, jo advokatas antradienį pranešė, kad buvo pateiktas prašymas vyrą paleisti. Apeliacinis teismas turi du mėnesius jį išnagrinėti.

„Jei jie būtinai nori, kad miegočiau kalėjime, aš miegosiu kalėjime, bet aukštai iškelta galva“, – teigė jis žiniasklaidai rugsėjo 25-ąją paskelbus nuosprendį.

Nuo ankstyvo antradienio prie buvusio prezidento namų stovėjo dešimtys šalininkų, kai kurie laikė įrėmintus jo portretus.

Kaimynams stebint iš savo balkonų, jie giedojo Prancūzijos himną.

„Tai tikrai liūdna diena Prancūzijai ir demokratijai. Šis teismo procesas niekuo nepagrįstas“, – sakė 41 metų Flora Amanou (Flora Amanu), kuri teigė atidžiai stebėjusi abi N. Sarkozy prezidento rinkimų kampanijas.

Laikraščiui „Le Figaro“ N. Sarkozy yra sakęs, kad pasiims Jėzaus biografiją ir romano „Grafas Montekristas“, kuriame nekaltas žmogus nuteisiamas kalėti, bet pabėga, kad atkeršytų, kopiją.

Sunkūs nusikaltimai

Tikėtina, kad N. Sarkozy bus laikomas 9 kv. m kameroje kalėjimo vienutėje, naujienų agentūrai AFP teigė kalėjimo darbuotojai.

Anot jų, taip būtų išvengta kontakto su kitais kaliniais arba jų fotografavimo kuriuo nors iš daugelio mobiliųjų telefonų, kurie slapta įnešami į kamerą.

Vienutėje esantiems kaliniams leidžiama išeiti iš kameros ir vieną kartą per dieną pasivaikščioti vieniems nedideliame kiemelyje. N. Sarkozy taip pat galės priimti lankytojus tris kartus per savaitę.

Kol kas neaišku, kiek laiko N. Sarkozy liks kalėjime.

Pirmininkaujanti teisėja Nathalie Gavarino (Natali Gavarino), skelbdama nuosprendį, pareiškė, kad nusikaltimai yra „išskirtinio sunkumo“, todėl nurodė N. Sarkozy skirti realią laisvės atėmimo bausmę, net jei jis pateiktų apeliaciją.

N. Sarkozy nuo pat savo prezidentavimo pradžios susidūrė su daugybe teisinių problemų.

Pernai šalies aukščiausiasis teismas patvirtino jo apkaltinamąjį nuosprendį ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą, susijusį su bandymu 2014 metais paveikti teisėją.

N. Sarkozy turėjo tris mėnesius dėvėti elektroninę apykoję, po to buvo lygtinai paleistas.

Atskiroje byloje jis gavo vienų metų laisvės atėmimo bausmę – šešis mėnesius su dar šešiais mėnesiais lygtinai – už neteisėtą savo 2012 metų kampanijos finansavimą.

Prokurorai teigė, kad N. Sarkozy ir jo padėjėjai 2005-aisiais sudarė susitarimą su M. Kadhafi, kad po dvejų metų neteisėtai finansuotų N. Sarkozy pergale pasibaigusią prezidentinę kampaniją.

Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadhafi buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Vakarai apkaltino Libiją 1988-aisiais susprogdinus lėktuvą virš Lokerbio Škotijoje, o 1989 metais – dar vieną lėktuvą virš Nigerio ir pražudžius šimtus keleivių.

Tačiau teismo nutartis neatitiko prokurorų išvados, kad jis buvo neteisėto kampanijos finansavimo gavėjas.

Jis buvo išteisintas dėl atskirų kaltinimų Libijos viešųjų lėšų pasisavinimu, pasyvia korupcija ir neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu.

Penktadienį E. Macronas priėmė N. Sarkozy

Iš N. Sarkozy po apkaltinamojo nuosprendžio dėl kyšininkavimo buvo atimtas aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.

Šeši iš dešimties Prancūzijos gyventojų mano, kad laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, rodo apklausos bendrovės „Elabe“ atlikta daugiau kaip 1 tūkst. suaugusiųjų apklausa.

Visgi N. Sarkozy vis dar turi Prancūzijos dešiniųjų palaikymą ir kartais privačiai susitikdavo su prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

E. Macronas penktadienį priėmė N. Sarkozy Eliziejaus rūmuose, o pirmadienį Prancūzijos prezidentas šį savo sprendimą gynė.

„Man buvo žmogiškai normalu priimti vieną iš savo pirmtakų tokiomis aplinkybėmis“, – sakė E. Macronas.

„La Sante“ kalėjime bausmes atliko kai kurie liūdnai pagarsėję kaliniai, įskaitant venesueliečių teroristą Ilichą Ramirezą Sanchezą (Iljičą Ramiresą Sančesą), dar žinomą kaip Carlosą (Karlosą) Šakalą.