BNS
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto koordinatorė Europos Komisijoje Catherine Trautmann pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė „Rail Baltica“ funkciją – projektas tapo svarbus ne tik regiono ekonomikai, bet ir gynybai. Todėl EK nusprendė finansuoti iki 85 proc. pabrangusio projekto kaštų.
„Jungtis turi tarnauti taip pat ir ES ir NATO gynybai – gabenti kareivius ir techniką. Tai svarbu ir dėl to, kad Švedija ir Suomija taip pat taps NATO narėmis“, – antradienį Rygoje vykstančioje „Rail Baltica“ industrijos dienų konferencijoje teigė projekto koordinatorė.
C. Trautmann teigimu, iki karo Ukrainoje „Rail Baltica“ buvo iš esmės ekonominis projektas, kartu sprendžiantis ir aplinkosaugos problemas, tačiau dabar jis tapo svarbus saugumo bei taikos užtikrinimui.
„Tačiau dabar pasikeitus geopolitiniams faktoriams akivaizdu, kad Baltijos šalys ir Suomija privalo būti geriau sujungtos su Europos Sąjunga ne tik dėl ekonominės plėtros, bet ir dėl saugumo bei taikos užtikrinimo, todėl taip pat labai svarbu sujungti šią Europos dalį dėl karinių poreikių“, – kalbėjo C. Trautmann.
Pasak jos, Bendrija, suvokdama ne tik ekonominę, bet ir geopolitinę projekto svarbą dėl karo Ukrainoje, nusprendė padengti iki 85 proc. pabrangusio „Rail Baltica“ projekto kaštų.
„Tai svarbi informacija būsimiems šio projekto rangovams: „Rail Baltica“ labai svarbus ir finansiškai saugus projektas“, – sakė projekto koordinatorė.
Anot C. Trautmann, su „Rail Baltica“ turėtų būti sujungtas planuojamas naujas europinės vėžės geležinkelis iki Ukrainos Mikolajevo uosto – taip turėtų atsirasti europinė trijų jūrų – Baltijos, Juodosios ir Viduržemio – jungtis.
„Nežinau, kada ši Ukrainos jungtis atsiras, bet ji bus ypač svarbi atstatant Ukrainą“, – pabrėžė EK „Rail Baltica“ projekto koordinatorė.
Jos teigimu, tiek padidėjusią projekto sąmatą, tiek atsiradusias naujas jungtis į Ukrainą dar turėtų patvirtinti Europos Parlamentas.
2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. buvo skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.
„Rail Baltica“ šiemet pateko tarp prioritetinių ES transeuropinio transporto tinklo projektų. Šią vasarą EK skyrė jam papildomą 357 mln. eurų finansavimą.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
